Ar žinojote, kad paukščių ir galvijų kepenys yra supermaistas – svarbiausių vitaminų, mineralų ir baltymų koncentratas? Nuostabus būdas šį nebrangų produktą paversti energijos užtaisu kasdienai arba prašmatniu patiekalu šventiniam stalui – pasigaminti naminį kepenėlių paštetą.
Dėl daugybės pašteto rūšių (užsienyje dažniausiai vadinimu pâté), skirtingose šalyse ir vietovėse sutiksime vis kitokią šio patiekalo sudėtį. Vienur paštetas bus tepamas, kitur raikomas kaip duona, tačiau nepaisant skirtumų, šio gaminio pagrindą bene visur sudaro kepenys, sviestas, druska bei įvairūs prieskoniai.
Kas antras nupirktas paštetas – lietuviškas
Ernesta Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, pastebi, kad paštetų populiarumas neslopsta visus metus, tačiau itin suaktyvėja būtent didžiųjų metų švenčių laikotarpiu.
„Stebėdami pirkėjų įpročius, matome, kad lietuviai labiausiai mėgsta virtus arba keptus kiaulienos paštetus, kuriems šiemet teko virš 70 proc. paštetų pardavimų, o net ketvirtadalis nupirktų paštetų yra iš paukštienos kepenėlių. Šiandieną „Maxima“ asortimente turime 33 skirtingus paštetų produktus iš 7 šalių – daugiausiai iš Belgijos ir Lietuvos. Beje, vertinant pagal kilmės šalį, mūsų pirkėjai dažniausiai renkasi vietinius gaminius – kas antras nupirktas paštetas pagamintas Lietuvoje“, – pastebėjimais apie pirkėjų įpročius dalijasi E. Dapkienė.
Neišvaizdus, bet karališkas
Istoriniuose šaltiniuose minima, jog paštetą savo valgiaraščiuose dar XI-ame amžiuje turėjo romėnai, graikai bei prancūzai. Bet tik prancūzai vėlesniuose amžiuose šį patiekalą pavertė tikru karališku maistu. Patiekalas, kilęs iš poreikio kuo ilgiau išsaugoti mėsą bei kuo įvairiau panaudoti jos subproduktus, viduramžių Prancūzijoje buvo ištobulintas iki šedevro – atskiros pašteto rūšys netgi būdavo pavadintos kardinolų bei karalių garbei, o be įmantriai dekoruoto pašteto neapsieidavo nei viena svarbesnė ceremonija ar iškilmės. Beje, Belgija bei Prancūzija iki šiol nepasidalina, kuriai šaliai turėtų priklausyti pašteto nuosavybės teisės.
Paštetas užima garbingą vietą visų šalių virtuvėse – savąją šio patiekalo versiją turi Skandinavijos šalys, vokiečiai, austrai, amerikiečiai, ukrainiečiai, o kitame žemyne vietnamiečiai pusryčių metu mėgaujasi savo gan xay paštetu iš kalakutienos kepenėlių.
Išbandykite receptą ir tepkite ne vien ant duonos
Brigita Baratinskaitė, prekybos tinklo „Maxima“ Maisto departamento gamybos direktorė, atkreipia dėmesį, kad kepenys – o iš jų ir gaminamas paštetas – yra lyg organizmui reikalingų medžiagų koncentratas, todėl laikomos supermaistu.
„Jose gausu aukštos kokybės baltymų, aprūpinančių organizmą visomis jam būtinomis aminorūgštimis, šis mėsos subroduktas itin vertinamas dėl vitamino A (retinolio) gausos, visos puokštės B grupės vitaminų – ypač B12, taip pat yra geležies, vario. Kepenys yra maistingesnės nei mėsa, tik žmonės dažnai nedrįsta įtraukti šio produkto į savo racioną, nežino, kaip jas gaminti. Manau, paštetas yra vienas skaniausių ir universaliausių būdų įtraukti kepenis į šeimos mitybą. Be to, jį nesudėtinga pasigaminti“, – kalba B. Baratinskaitė ir dalijasi prancūziško vištų kepenėlių pašteto receptu.
Beje, paštetą galima tepti ne tik ant duonos, kaip labiausiai pamėgę lietuviai. Pasižvalgius po kitų šalių virtuves, verta paeksperimentuoti ir paštetu paskaninti mėsos patiekalus, valgyti jį su keptomis bulvėmis ar tiesiog kaip užkandį su saliero arba morkų lazdelėmis. Šis pašteto receptas leis išbandyti visus paminėtus būdus.
Prancūziškas vištienos kepenėlių paštetas
Reikės: 100 g. sviesto, 50 g. svogūnų (rekomenduojama šalotiniai, bet gali būti ir paprasti), pusės kilogramo vištienos kepenėlių, žiupsnelio druskos, poros skiltelių česnako, pora šaukštų smulkintų kaparėlių, šaukštelis džiovinto čiobrelio, ketvirtis stiklinės brendžio, ketvirtis stiklinės grietinėlės.
Gaminimo eiga: Keptuvėje ant vidutinės kaitros ištirpinkite maždaug 30 g sviesto ir kaitinkite 3-5 minutes, leiskite sviestui paruduoti. Bet nesudeginkite! Sviestui parudavus, sudėkite smulkiai pjaustytus svogūnus ir apie minutę pakepinkite. Tuomet dėkite kepti kepenėles. Apkepinkite abi kepenėlių puses, kol paruduos. Kepenėlėms apskrudus, sudėkite kaparėlius, čiobrelį bei smulkintą česnaką ir leiskite dar minutę kitą pakepti.
Nuimkite keptuvę nuo ugnies ir supilkite brendį. Padidinkite kaitrą iki didelės, uždėkite atgal keptuvę ir leiskite brendžiui pavirti bei nugaruoti, tai truks maždaug porą minučių. Išjunkite viryklę ir leiskite viskam atvėsti. Keptas kepenėles virtuviniame kombaine sutrinkite. Įmaišykite likusį sviestą ir grietinėlę.
Išpilstykite į dubenėlius ir šaldytuve palikite atvėsti. Jeigu norite, jog paštetas išsilaikytų ilgiau ir nepajuostų (dėl oksidacijos), sukurkite apsauginį sluoksnį paštetą apliedami lydytu sviestu ar kitais riebalais.
Apie prekybos tinklą „Maxima“
Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.
Pranešimą paskelbė: Rusnė Tamošaitytė, UAB „Fabula ir partneriai”