- Nors nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose numatyta didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą transporto sektoriuje, tačiau rodikliai gerėja nežymiai arba situacija tik prastėja.
- Neišnaudojamas vietinių biodegalų gamybos potencialas, o elektros energijos panaudojimo plėtra transporto sektoriuje vyksta per lėtai.
- Tam, kad valstybės išsikelti tikslai būtų pasiekti, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai transporto sektoriuje iki 2030 m. turi būti sumažinti bent 39 proc., lyginant su 2022 m.
Transporto sektorius yra didžiausias energijos vartotojas Lietuvoje: 2022 m. šalyje sunaudota apie 64 TWh galutinės energijos, iš kurių net 25,7 TWh, arba 40,4 proc., – transporto sektoriuje. Šiam sektoriui tenka 31,8 proc. viso Lietuvoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Siekiama, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai sumažėtų ne mažiau kaip 14 proc., lyginant su 2005 metais. Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad transporto sektoriuje iki 2030 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis sudarytų ne mažiau kaip 15 proc. visos energijos. Šiems tikslams pasiekti 2021–2027 m. numatyta skirti 1,58 mlrd. Eur. Audito „Energetinės nepriklausomybės tikslų įgyvendinimas transporto sektoriuje“ rezultatai rodo, kad siektini rodikliai gerėja nežymiai arba, atvirkščiai, situacija tik prastėja.
Viena pagrindinių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo transporto sektoriuje priemonių yra perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, elektros, biodegalų skatinimas. Buvo planuota, kad 2020 m. transporto sektoriuje suvartotos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc., tačiau ir 2022 m. ji siekė tik 6,7 proc.: 6,5 proc. sudarė biodegalai ir tik 0,2 proc. elektros energija.
Nors yra numatyta, kad į parduodamus degalus įmaišomų pažangiųjų biodegalų dalis nuo 2022 m. kasmet turi didėti, tačiau tokie biodegalai Lietuvoje ne gaminami, o importuojami iš kitų šalių, todėl nėra užtikrinamas vietinių žaliavų panaudojimas gaminant pažangiuosius biodegalus Lietuvoje.
„Siekiant sumažinti poveikį klimato kaitai, būtina užtikrinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą transporto sektoriuje, tačiau vis dar nėra išnaudojamas vietinių biodegalų gamybos potencialas, o elektros energijos panaudojimo plėtra transporto sektoriuje vyksta per lėtai“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Elektra varomų transporto priemonių ir jų įkrovimo prieigų skaičius nuolat auga, tačiau 2023 m. numatyti rodikliai nebuvo pasiekti: vietoj planuotų 25 tūkst. elektra varomų transporto priemonių pernai šalyje buvo beveik 20 tūkstančių, vietoje planuoto beveik 9 tūkst. įkrovimo prieigų tinklo buvo 2,5 tūkst. Kur kas sparčiau augo naftos degalais varomų transporto priemonių skaičius: nuo 2005 m. jų skaičius išaugo dvigubai ir 2023 m. siekė 2 mln.
Prie užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo prisidėtų ir efektyvesnis energijos vartojimas didinant kelionių skaičių viešuoju transportu. Keleivių vežimas kelių transportu ir geležinkeliais nesiekia prieš pandemiją buvusio lygio (380,8 mln.). Tikėtina, kad 2025 m. numatytas rodiklis (405 mln. keleivių) nebus pasiektas. Tam, kad šalies gyventojai kelionėms dažniau rinktųsi viešąjį transportą, būtina užtikrinti jo patrauklumą ir patogumą gyventojams.
Įgyvendinus Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas bus paspartintas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas ir mažinamas naftos degalų vartojimas transporto sektoriuje. Tai leistų sustiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
Pranešimą paskelbė: Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, Valstybės kontrolė
