2022 m. lapkričio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas po svarstymo pritarė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pataisoms (Nr. XIVP-2142), kuriomis yra didinami minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d., nustačius minimalią mėnesinę algą (ji būtų 840 eurų) ir pareiginės algos bazinį dydį (kuris planuojamas padidinti 5 eurais iki 186 eurų), kvalifikuotų darbuotojų minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiai būtų didesni už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį.
Biudžetinėse įstaigose dirba apie 25 tūkst. darbuotojų, kurie turi minimalius koeficientus.
A, B ir C lygio pareigybių minimalius koeficientus siūloma padidinti nuo 10 iki 12 proc. Pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas apie 0,5 koeficiento palies daugiau kaip 25 tūkst. darbuotojų.
Taip pat siekiant atliepti matomą tendenciją, kad didžioji dalis įstaigų jau yra pasiekusios maksimalias koeficientų ribas ir norint didinti pareiginės algos pastoviuosius dydžius aukštos kvalifikacijos specialistams (taip užtikrinant teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimą) yra didinami ir maksimalūs pareiginės algos koeficientai.
Net ir nedaug padidinus minimalią mėnesinę algą bei minimalius ir maksimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, padidės nekvalifikuotų ir kvalifikuotų darbuotojų, specialistų, administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų, įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbo užmokestis, o kartu – ir jų perkamoji galia.
Koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 30 mln. eurų.
Taip pat siūloma pakeisti Įstatymo 5 priedą, reglamentuojantį mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, siekiant:
1) kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis 2024 m. sudarytų 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio;
2) kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį didinti ne mažesniais tempais nei mokytojų darbo užmokestį;
3) gerinti mokyklų vadovų darbo apmokėjimo sąlygas;
4) švietimo pagalbos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ir skyrių vedėjų atlyginimų lentelėje atsisakyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalų;
5) peržiūrėti pedagoginių darbuotojų darbo laiko normas;
6) didinti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nekontaktinių valandų skaičių etate.
Numatoma, kad mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga padidės nuo 162 iki 227 eurų, auklėtojų, koncertmeisterių akompaniatorių – nuo 124 iki 144 eurų, mokyklų vadovų – nuo 485 iki 574 eurų, jų pavaduotojų ugdymui – nuo 473 iki 489 eurų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų – nuo 412 iki 453 eurų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų – nuo 101 iki 496 eurų, jų pavaduotojų – nuo 84 iki 448 eurų; bus sumažintos disproporcijos tarp pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų; ankstyvojo ugdymo mokytojai turės daugiau laiko pasirengti veikloms.
Projektui dar turi pritarti Seimas.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
