2022 m. rugsėjo 27 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Seimo Neįgaliųjų teisių komisija (toliau – Komisija) rugsėjo 26 d. posėdyje svarstė kelis parlamentinės kontrolės klausimus, susijusius su įvairaus transporto ir transporto infrastruktūros pritaikymu asmenims su negalia.
- Komisija svarstė, kaip AB Lietuvos geležinkeliai ruošiasi įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1371/2007 ir Komisijos reglamentą Nr. 1300/2014. Bendrovės atstovas pristatė, kokie pakeitimai buvo įgyvendinti nuo 2019 metų: įsigyta daugiau keleivinių riedmenų, kurie yra pritaikyti įvairią negalią turintiems asmenims; bilietų kasose įvestos atskiros formos klausos negalią turintiems asmenims; darbuotojai yra nuolat apmokomi, taip pat mokomi gestų kalbos pradmenų; įdiegta nauja bilietų įsigijimo sistema. Įmonė laikosi savo plano ir įsipareigojimų, kad būtų atliepti žmonių su negalia poreikiai, tai pabrėžia ir neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos (NVO). Pasak NVO atstovų, per keletą metų AB Lietuvos geležinkeliai labai pagerino komunikaciją, stengiasi atsižvelgti į asmenų su negalia poreikius. Gerina geležinkelių ir traukinių infrastruktūrą, siekdami ją pritaikyti neįgaliesiems. Dėl objektyvių priežasčių (pandemija, karas) vėluoja riedmenų įsigijimas. Politiko Justo Džiugelio siūlymu, Komisija rekomendavo įmonei iš anksto įspėti atitinkamas Europos Sąjungos institucijas, kad būtų išvengta finansinių baudų Lietuvai.
- Antras svarstytas klausimas: kaip pasikeitė situacija pasirašius memorandumą dėl transporto infrastruktūros pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms įgyvendinimo (toliau – Memorandumas). Susisiekimo ministerijos kancleris paminėjo, kad nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimas, kuriuo imperatyviai nurodyta, kad visas naujai įsigyjamas viešasis transportas, skirtas keleivių vežimui, turi būti tinkamas ribotos judėsenos asmenims, taip pat ir žmonėms su negalia vežti. Nors šioje srityje nuveikta daug ir yra laikomasi Memorandume prisiimtų įsipareigojimų, tačiau Komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė atkreipia dėmesį, kad vidaus vandenų transportas ir jo infrastruktūra vis dar lieka nuošalyje, nors nėra pritaikyta negalią turintiems asmenims. Dėl šios problemos sprendimo Komisija kreipsis į Susisiekimo ministeriją.
- Trečia posėdyje svarstyta problema susijusi su grynųjų elektromobilių įsigijimu. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, fizinis asmuo, įsigijęs N1 klasės elektromobilį, negaus valstybės teikiamos finansinės paramos. Komisijos pirmininkė pažymėjo, kad asmenims, judantiems vežimėlio pagalba, yra reikalingi didesni automobiliai, todėl Susisiekimo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turėtų nustatyti bendrą tvarką, kaip negalią turintis fizinis asmuo įsigijęs N1 klasės elektromobilį, galėtų gauti valstybės teikiamą kompensaciją.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
