2023 m. rugsėjo 25 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Minint pasaulinį Alzheimerio ligos mėnesį, rugsėjo 22 d. Seime organizuota apskritojo stalo diskusija „Demencija – niekieno klausimas: ar jau metas nacionalinei demencijos strategijai?“ Renginį organizavo asociacija „Demencija Lietuvoje“. Renginio globėja – Seimo narė Monika Ošmianskienė.
Į Seimo Konstitucijos salę susirinko Seimo nariai, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai, akademinės bendruomenės atstovai, globos institucijų vadovai ir socialinių bei sveikatos paslaugų teikėjai, demenciją turinčių asmenų globėjai ir atstovai. Renginio tikslas buvo aptarti demencijos sindromo valdymo situaciją Lietuvoje – esamą situaciją ir kryptį, kuria Lietuvai reikia kreipti demencijos politikos ir praktikos formavimą, siekiant suvaldyti sparčiai senėjančios visuomenės keliamus iššūkius.
Higienos instituto duomenimis, 2021 m. Lietuvoje buvo apie 43 tūkstančiai gyventojų, sergančių demencija. Ne gana to, dauguma atvejų diagnozuojama vidutinėje arba vėlyvoje demencijos stadijoje. Iki 2050 m. šis skaičius turėtų padvigubėti („Lancet“ ataskaita, 2022).
Kokius iššūkius kelia visuomenei toks spartus sergančiųjų skaičiaus didėjimas? Tai didina sveikatos ir socialinių paslaugų išlaidas. Ir taip mažėjant darbo jėgos šalyje, iš darbo rinkos traukiasi ne tik tie, kurie sulaukia diagnozės, bet ilgainiui – ir jų artimieji, kuriems tenka didžiausia globos atsakomybė. Valstybė valdžios atstovų lūpomis deklaruoja, kad tikisi, jog artimieji rūpinsis savo sergančiais šeimos nariais, tačiau Lietuvos socialinės apsaugos sistema yra individualistinė. „Aš negaliu dirbti, nes reikia rūpintis visiškai nuo manęs priklausančia mama. Mama gauna jai priklausančias socialines išmokas, tačiau man ir mano mergaitėms niekas nepriklauso. Aš grįžau rūpintis savo mama po 12 metų emigracijos“, – kalbėjo Jolita Švatienė, globojanti savo 59 metų mamą, kuri per trejus metus iš visiškai darbingos tapo nekalbančia, nevaikštančia ir sunkiai savarankiškai pavalgančia moterimi. „Asmeninio asistento paslaugas pradėjome gauti po 11 mėnesių nuo kreipimosi į savo rajono savivaldybę dėl socialinės priežiūros paslaugų“, – tęsė Naujoje Akmenėje su mama ir dviem mažamečiais vaikais gyvenanti moteris.
Asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vizija – Lietuva, kurioje su Lietuvos piliečiai yra saugomi nuo demencijos, o su ja susidūrusieji yra palaikomi ir vertinami. „Tam, kad tai galėtume pasiekti, pirmiausia turime pamatyti dalykus, kokie jie yra, pašalinti išankstines nuostatas, įpročius, neveikiančias sistemas“, – sako renginio organizatorė Ieva Petkutė, vadovaujanti asociacijai „Demencija Lietuvoje“. Anot jos, „nematomų“ komponentų demencijos temoje yra itin daug: „Kadangi būklė diagnozuojama vėlai, tarptautinio monitoringo įvardijimas, kad Lietuvoje turėtų būti bent 56 tūkst. („Lancet“ ataskaita, 2022), yra arčiau realybės nei tai, ką skelbia Higienos institutas. Kitas skaičius – mirtingumas nuo demencijos. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad demencija yra antroji mirties priežastis aukštų pajamų šalyse (ir 7-oji pasaulyje). Lietuvoje, kuri taip pat priskiriama aukštų pajamų šalims, neįtraukta net į 12 pagrindinių. Jeigu nelaikome demencijos pagrindine diagnoze, kai asmuo miršta, o fiksuojame tik mirtį sukėlusią komplikaciją, vėlgi nematome tikrovės. Gausu nematomų iššūkių su demencija susidūrusiųjų situacijoje.“
Apie sveikatos, socialinių paslaugų prieinamumo netolygumus, tarpžinybinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo stoką ir dėl to vėluojančią diagnostiką, paslaugų po diagnozės prieinamumą kalbėjo specialistai ir globėjai. „Svarbų vaidmenį laiku diagnozuojant ir teikiant paslaugas po diagnozės vaidina šeimos gydytojo komanda. Juk pirminė sveikatos priežiūros grandis yra arčiausiai žmogaus“, – kalbėjo šeimos gydytoja prof. Ida Liseckienė. „Šeimos gydytojas negali diagnozuoti, tačiau gali įtarti ir nukreipti pacientą tolesniam ištyrimui. Galima būtų įgalinti ir kitus šeimos gydytojo komandos narius atlikti testus, leidžiančius įtarti silpstančius paciento kognityvinius gebėjimus, tačiau nėra instrumentų, tinkamų demencijos įtarimo patvirtinimui. O įtarus nėra aišku, pas kurį gydytoją specialistą – neurologą, psichiatrą ar gerontologą – nukreipti pacientą“, – tęsė gydytoja. Gydytoja neurologė dr. Greta Pšemeneckienė atkreipė dėmesį į Alzheimerio ir kitų demencijų diagnostikos kompleksiškumą ir būtinybę ilginti laiko, skiriamo vienam pacientui, normą. Gydytojams stokojant tyrimų instrumentų, laiko pacientui, nevykstant reikalingam tarpžinybiniam ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui, žmogus su demencija ir jo artimieji paliekami likimo valiai, įstrigę biurokratiniuose spąstuose.
Strategija – priemonė atliepti demencijos klausimo kompleksiškumą, didėjančius su demencija susijusius socialinius, ekonominius ir sveikatos iššūkius. Vienas jų – Lietuvos gyventojų apsauga nuo demencijos rizikos. Alzheimer‘s Disease International vykdančioji direktorė Paola Barbino savo pranešime apvaliojo stalo diskusijos dalyviams kvietė atkreipti dėmesį į tai, kad daugiau nei 32 tūkst. arba 40 proc. numatytų demencijos atvejų būtų galima pavėlinti arba net jų išvengti, atliepus 12 rizikos veiksnių.
Ministerijų atstovai pripažino, kad glaudus bendradarbiavimas demencijos valdymo srityje yra kritiškai svarbus, tačiau procesas yra sudėtingas. Renginio globėja Seimo narė M. Ošmianskienė pažymėjo, kad dalis iššūkių yra susiję organizuotomis pastangomis paskatinti visuomenę pamatyti, kad demencija yra visiems piliečiams svarus klausimas: „Kiekvienas turime dėti pastangas mažinti savo riziką – pavyzdžiui, ir mano šeimoje yra žmonių, kurie patiria, kad klausa silpsta, bet nežino, kad negydomas klausos sutrikimas yra demencijos rizikos veiksnys. Privalome šviesti visuomenę ne vien būdais, kaip apsaugoti save, bet ir būti nepakantiems stigmai – įtraukti savo aplinkos žmones ir artimuosius pažinti demenciją, kad prisidėtume prie įtraukios visuomenės kūrimo.“
Pozityvius pokyčius stabdo ir stringanti mokesčių reforma, pripažino Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Apskritojo stalo diskusiją vainikavo simbolinis peticijos, kuria Lietuvos gyventojai kviesti pasisakyti už nacionalinės demencijos strategijos rengimo poreikį Lietuvoje, įteikimu. Peticija surinko beveik 2000 Lietuvos gyventojų pritarimą. Palaikymo raštus atsiuntė Lietuvos slaugytojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacija, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija. Kreipimasis dėl peticijos bus parengtas ir išsiųstas Seimo Peticijų komisijai.
Asociacija „Demencija Lietuvoje“ ragina Lietuvą parengti demencijos strategiją.
Pranešime panaudota vaizdo medžiaga:
Jolita Švatienė, mamą globojanti Naujosios Akmenės gyventoja. „Kokia yra globėjo patirtis?“ https://youtu.be/58rK1XVKRVU
Paola Barbino, Alzheimers Disease International. „Kodėl Lietuvai reikalinga demencijos strategija?“ https://youtu.be/FnyVAnPZYuY
Susipažinkite su kalbėjimo apie demenciją gairėmis: https://demencijalietuvoje.org/wp-content/uploads/2021/04/WHO-infografikas.pdf
Apie asociaciją „Demencija Lietuvoje“
Asociacija „Demencija Lietuvoje“, 2021 m. įsteigta savanoriška organizacija, vienijanti demenciją turinčius asmenis, jų globėjus ir demencijos srityje dirbančius profesionalus, atstovavimo, edukacijos, informuotumo apie demenciją didinimo tikslais. Asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vizija – Lietuva, kurioje demenciją turintys asmenys būtų vertinami ir palaikomi. Daugiau: www.demencijalietuvoje.org
Pasaulinis Alzheimerio ligos mėnuo
Rugsėjį, kuris yra minimas kaip Pasaulinis Alzheimerio ligos mėnuo, yra įgyvendinama tarptautinė kampanija, skirta informuoti apie demenciją ir kovoti su stigma. Kiekvienais metais Alzheimerio ir demencijos asociacijos visame pasaulyje, kartu su visais asmenimis, susijusiais su demencija sergančių žmonių priežiūra vienijasi, siekiant didinti su demencija susijusių temų matomumą. Rugsėjo 21-oji yra Pasaulinė Alzheimerio ligos diena.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
