Gegužės 25 d., trečiadienį, Seime vyks konferencija „50 metų po Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“. Renginio Konstitucijos salėje (Seimo I r.) pradžia 14 val.
2022 metus Seimas paskelbė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais, taip pagerbdamas neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi tapusį reiškinį – Kronikos leidybą ir platinimą. Kronika reikšmingai prisidėjo prie Sąjūdžio ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo.
Dabartinio kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ, anuomet jauno kunigo kartu su bendražygiais pradėtas leisti pogrindinis leidinys informavo laisvąjį pasaulį apie žmogaus teisių pažeidimus, tikinčiųjų persekiojimą. Žinios iš Kronikos prasiverždavo per geležinę uždangą, buvo verčiamos į kitas kalbas ir nuguldavo ant JAV prezidento Ronaldo Reigano stalo, pasiekdavo dabar jau šventuoju paskelbtą popiežių Joną Paulių II.
Net 17 metų KGB nesugebėjo likviduoti pogrindinio leidinio, nors jos leidėjai ir buvo areštuojami, įkalinami, tremiami. Kronikos leidyba buvo sustabdyta 1989 metais pačių leidėjų sprendimu, nusprendus, kad leidinys savo misiją atliko.
Šiandien pasaulyje vyksta įvairūs procesai, kurie kelia iššūkius katalikiškai pasaulėžiūrai, ja paremtai politikai bei gyvenimo būdui ir skatina krikščionis iš naujo atrasti savo vietą sparčiai kintančiose visuomenėse. Atsigręžimas į savo šaknis tampa kaip niekada aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje.
Konferencijos „50 metų po Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“ dalyviams bei organizatoriams Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolino (Pietro Parolin) sveikinimo žodį perduos apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius (Petar Antun Rajič).
Pranešimus skaitys dvasininkai, mokslininkai teisininkai. Doc. dr. Algirdas Jakubčionis apžvelgs neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo ištakas Lietuvoje. Doc. dr. Darius Alekna kels klausimus apie Bažnyčios ir Valstybės santykį: „Iš Vakarų, o taip pat ir Lietuvos istorijos žinome, kad kovų ir įtampos tarp šių dviejų autoriteto centrų niekuomet netrūko. Taip pat gerai žinome, kad laikotarpiais, kai viena iš jų visiškai nustelbdavo kitą, Vakarų civilizaciją ištikdavo pačios baisiausios krizės (religiniai karai, Prancūzijos revoliucija).
Apie tikėjimo laisvės ir demokratijos ateitį, apie „reliatyvizmo diktatūros“ pavojus kalbės Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas: „Šiandien nors ir gerai suprantame religijos laisvės būtinumą, susiduriame su dideliu iššūkiu – tai troškimas sukurti visuomenę, kurioje būtų nepriimtina vieša diskusija moralės klausimais, apie šių pasirinkimų tikslingumą ir racionalumą. Stebimos pastangos sumenkinti viešus svarstymus apie tai, kokių tikslų dera siekti žmonėms, tarsi tai prieštarauja tolerancijai.“
Prof. Alvydas Jokubaitis skaitys pranešimą apie naują demokratijos ir religijos konflikto etapą.
Dr. Valdas Kilpys analizuos verbalinės agresijos raiškos ypatybes internete: „Skaitmeninė tikrovė braunasi žmogaus (pa)sąmonėn ir keičia jo pasaulio suvokimą, santykius su aplinka ir vertybių sistemą, neišskiriant tikėjimo reikalų.“
Konferencijoje pranešimus taip pat skaitys buvusi Konstitucinio Teismo teisėja Ramunė Ruškytė ir Ateitininkų federacijos pirmininkas, teisininkas Vytis Turonis.
Visa konferencijos programa čia.
Konferencijos globėjas – kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, iniciatorius – Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas.
Konferencijos organizatoriai: Tarpparlamentinių ryšių su Šventuoju Sostu grupė, Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga, Bažnyčios kronikos fondas, Laisvos visuomenės institutas.
Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“, portale delfi.lt, LVI „Facebook“ ir „YouTube“ paskyrose, taip pat internetiniame portale „Laikmetis“ bei per Lietuvos regioninės žiniasklaidos socialinius tinklus: BM TV, Dzūkijos televizijos, Šiaulių televizijos, Marijampolės televizijos, Ventos televizijos, Pūkas TV, TV Aidas ir Marijos radijo.
Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
