Įvairūs

Reputacijos tyrime – verslo reputacijos augimas ir pirmą kartą įvertintas viešasis sektorius

Šiemet atliktas Didysis reputacijos tyrimas atskleidė, kokią įtaką pandemijos patirtys padarė verslo įmonių, viešųjų įstaigų ir valdžios institucijų reputacijai. Visuomenės, nuomonės formuotojų ir sprendimų priėmėjų atsakymai parodė, kad kurti ir išlaikyti reputaciją geriausiai pavyksta verslo įmonėms, tačiau valstybės valdomų įmonių ir šiemet į tyrimą įtraukto viešojo sektoriaus pastangos taip pat nelieka nepastebėtos. Šeštą kartą tyrimą atlikę ekspertai teigia šiemet užfiksavę reputacijos indekso stabilizaciją.

Bendras reputacijos indeksas siekia 31 balą ir yra šiek didesnis už pernykštį 28 balų rezultatą.  „Pernai stebėjome reputacijos šuolį, kurį iš dalies lėmė aktyvi organizacijų veikla prasidėjus  pandemijai. Ilgainiui visuomenė prisitaikė prie naujos realybės. Be to, šiemet pozityvesni yra sprendimų priėmėjų, per metus pasikeitusios Vyriausybės ir valdančiosios daugumos atstovų, vertinimai“, – teigia Rūta Gaudiešienė tyrimą atlikusio „Customer Centric Consultancy“ vadovė ir kompanijos „Civitta“ partnerė.

Verslo reputacijos indekso tyrimą šeštus metus iš eilės atlieka konsultacijų bendrovė „Civitta“ kartu su Investuotojų forumu ir komunikacijos paslaugų agentūra „Fabula Rud Pedersen Group“, Lietuvos marketingo asociacija (LiMA).

Lyderiai išlaikė pozicijas

Iš viso į verslo reputacijos tyrimą šiemet buvo įtrauktos 48 Lietuvos įmonės iš 11 sektorių. Labiausiai reputaciją per metus pagerino bankų sektorius, mažmeninės prekybos tinklai, statybos, remonto ir buities prekių (DIY) tinklai.

Stabiliai aukštą reputaciją išlaikė vaistinės, biotechnologijų bendrovės ir startuoliai. Šie sektoriai yra nuoseklūs reputacijos lyderiai.

„Pastebimai žemesni negu pernai šiemet buvo valstybinių įmonių reputacijos vertinimai. Iš reputacijos duobės nepavyko išlipti ir įmonių grupėms – visos trys apklaustųjų grupės jas vertino neigiamai“, – dėsto R. Gaudiešienė.

Geriausios reputacijos lyderių trejetas šiemet buvo toks pats kaip ir pernai: pirmąją poziciją išlaikė mažmeninės baldų ir namų apyvokos prekių tinklas „IKEA“, antra – internetinė drabužių mainų ir prekybos platforma „Vinted“, trečias – degalinių tinklas „Circle K Lietuva“. 

„IKEA“ reputacijos efektas – stabiliai aukštas įvaizdis visose trijose įtakos grupių auditorijose. Parduotuves valdanti bendrovė matoma ir kaip puikiai tenkinanti klientų poreikius, ir teikianti paslaugas, vertas savo kainos, ir kaip puikus darbdavys. O darbdavio įvaizdis šiais metais turi dar didesnę reikšmę reputacijai“, – komentuoja R. Gaudiešienė.

Lyderių įkandin sekė pinigų perlaidų bei mokėjimų bendrovė „Western Union“, kurios reputacijos šuolis labiausiai nustebino tyrėjus. R. Gaudiešienės teigimu, „Western Union“ itin aukštai vertinama kaip darbdavys, ypač Nuomonių formuotojų, kurie pastebi ir labai gerai atsiliepia apie socialiai atsakingą bendrovės veiklą.

Reputacija tapo svarbiu ir išmatuojamu KPI

Komunikacijos paslaugų agentūros „Fabula Rud Pedersen Group“ partneris Maksimas Reznikovas konstatuoja, kad reputacijos tyrimas yra patvirtinimas, kad komunikacija yra pamatuojamas organizacijų veiklos rodiklis. „Reputacija nėra abstrakti – organizacijos veikla ir jos komunikacija iškart daro įtaką tam, kaip ji vertinama, o vertinimas daro įtaką rezultatams“, – teigia M. Reznikovas.

Pasak jo, dėmesys reputacijai ir jau šeštus metus sudaromam indeksui rodo, kad šis KPI Lietuvoje jau yra vertinamas. „Tyrimo rezultatai yra svarbūs ir komunikacijos specialistams, ir marketingo bendruomenei, ir investuotojams, ir tyrimą finansuojančioms verslo bendrovėms. Taigi, reputacijos indeksą jau galima vertinti kaip vieną iš pagrindinių organizacijų veiklos rodiklių. Šiandieniniai finansiniai ir veiklos rodikliai gerai rodo, ar organizacija yra sėkminga. Tuo tarpu reputacija parodo, ar organizacija bus sėkminga ir tvariai veiks ateityje“, – sako M. Reznikovas.

Viešajame sektoriuje geriausiai vertina plėtros agentūras

Į didįjį Lietuvos įmonių reputacijos tyrimą šiemet įtraukus ir viešąjį sektorių, buvo atitinkamai suformuoti šio sektoriaus vertinimo atributai. Pavyzdžiui, respondentai turėjo įvertinti, ar atsakingai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, ar įstaigos savo veiksmais siekia atstovauti visoms visuomenės grupėms ir t. t.

Visuomenė, nuomonių lyderiai ir sprendimų priėmėjai palankiausiai įvertino tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Invest Lithuania“, taip pat VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ „Go Vilnius“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybės kontrolės reputacijas.

Bendras viešojo sektoriaus reputacijos indeksas šiemet siekė 21 balą.

Tuo tarpu Lietuvos valdžios institucijų reputacijos indeksas šiemet buvo neigiamas (-4). Bendro palankaus vertinimo sulaukė tik geriausiai iš valdžios institucijų įvertinta Užsienio reikalų ministerija, taip pat Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės.

Prasčiausią reputaciją iš valdžios institucijų, anot apklaustųjų, turi Seimas bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Atliekant reputacijos tyrimą buvo apklausta per 1700 respondentų, suskirstytų į tris grupes: 1005 plačiosios visuomenės atstovų, 479 nuomonės lyderiai (ekspertai, tinklaraštininkai, žurnalistai ir t. t.) ir 259 sprendimų priėmėjų (didžiausių Lietuvos įmonių vadovų, verslo organizacijų arba asociacijų vadovų, politikų, žiniasklaidos savininkų, ambasadorių ir t. t.).

Tyrime analizuojamas respondentų požiūris į įmonę, instituciją, įstaigą – ar ji suvokiama, kaip turinti gerą reputaciją, ar ji yra gerbiama, ar ja pasitikima. Taip pat tiriami svarbiausi reputacijos atributai: produktai ir paslaugos, klientai, jų poreikiai, sąžiningi atlyginimai ir rūpinimasis darbuotojais, verslo sėkmė, finansiniai rodikliai, verslo etika, nuosekli socialinė veikla ir inovatyvumas. Remiantis atributų vertinimais išvedamas įmonės reputacijos indeksas.

Pranešimą paskelbė: Kristina Kukarevičiūtė, UAB „Fabula ir partneriai“