Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę įtraukti devynias teisėkūros iniciatyvas, tarp kurių – siūlymai didinti viešųjų pirkimų sistemos efektyvumą, mažinti korupcijos pasireiškimo galimybes, kurti patikimesnę mokesčių sistemą.
Atsižvelgdamas į tai, kad kasmet viešiesiems pirkimams išleidžiama apie 5–6 mlrd. eurų, kas sudaro apie trečdalį visų viešųjų išlaidų, šalies vadovas siekia, kad šios viešosios lėšos būtų panaudojamos atsakingai ir racionaliai. Šiuo tikslu Seimui bus teikiamos anksčiau viešai konsultacijai paskelbtos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos.
Pagal siūlomą naują tvarką viešųjų pirkimų politikos kryptys bei prioritetai būtų nustatomi valstybės strateginio lygmens dokumentuose, jos formavimą ir įgyvendinimą įpareigojant sieti su visai valstybei svarbiais tikslais. Numatoma, kad vienas iš pagrindinių viešųjų pirkimų sistemos elementų būtų profesionalių centrinių perkančiųjų organizacijų tinklas. Siekiant sudaryti galimybes daugiau dėmesio skirti didelės vertės, sudėtingiems viešiesiems pirkimams, siūloma supaprasti procedūrinius reikalavimus mažos vertės pirkimams ir padidinti ribas, kada gali būti vykdomi neskelbiami pirkimai ir sudaromos sutartys žodžiu. Be to, siūloma numatyti specializuotą ikiteisminį ginčų tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų nagrinėjimą, tokiu būdu didinant šių ginčų nagrinėjimo kokybę ir operatyvumą bei mažinant teismų krūvį.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat teiks Seimui įstatymų projektų paketą, kurio tikslas – sukurti efektyviai veikiančią korupcijos prevencijos sistemą. Siūloma didinti viešojo sektoriaus subjektų įsitraukimą, numatant asmeninę valstybinių įstaigų vadovų atsakomybę už korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą. Numatyta siekti, kad įstaigų veiklos rezultatai būtų matuojami ir vertinami atsparumo korupcijai atžvilgiu. Pasak šalies vadovo, korupcijos prevencijai skirtų įstatymų projektų paketas turėtų padaryti šią veiklą skaidresnę ir atviresnę visuomenei.
Prezidentas taip pat teikia įstatymų projektų paketą, kuriuo siekiama sukurti tikslinių stipendijų pagrindu veikiančią sistemą, skatinančią asmenis rinktis studijuoti ar mokytis valstybei reikalingas specialybes. Naujo tikslinių stipendijų mechanizmo administravimą siūloma perduoti Valstybiniam studijų fondui, kartu sudarant galimybę Vyriausybės nustatyta tvarka prie atitinkamų specialybių skatinimo pagal poreikį prisidėti šakinėms ministerijoms. Naują tvarką priėmus jau Seimo pavasario sesijoje, tikslinių stipendijų mechanizmu būtų galima pasinaudoti jau 2020 m. priėmimo į aukštąsias bei profesines mokyklas metu.
Daugiau dėmesio šalies vadovas skirs pretendentų į teisėjus bei teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos procedūrai, kuri šiuo metu paprastai vyksta pernelyg lėtai ir dėl to iškyla kliūčių efektyviam teismų darbui. Todėl Prezidentas teiks Seimui Teismų įstatymo pataisas dėl pretendentų į teisėjus bei teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankų organizavimo ir vykdymo ne į konkrečius teismus ar apylinkių teismų rūmus, o bendrai į atitinkamos grandies teismus, jų pagrindu sudarant nuolatinius atrinktų pretendentų sąrašus. Be to, priėmus šias pataisas būtų supaprastintos ir kitos su pretendentų į teisėjus bei teisėjų karjeros siekiančių asmenų atranka susijusios procedūros.
Siekdamas užtikrinti didesnį mokesčių sistemos patikimumą ir tvarumą, Prezidentas teiks Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų pataisas, kuriomis siekiama, kad mokesčių sistemos pokyčiai būtų labiau prognozuojami. Laikantis požiūrio, kad sutarimas mokestiniais klausimais turi atsirasti likus protingam terminui iki įsigaliojimo, numatyta gerokai sumažinti išimčių, kai leidžiamas mokestinių pokyčių įsigaliojimas per trumpesnį nei 6 mėnesių terminą.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dirbantiesiems derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, bus teikiamos Darbo kodekso pataisos, numatančios teisę į papildomą poilsio dieną ir darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų.
Įstatymų leidėjams taip pat bus siūloma įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę anksčiau užregistruotas Miškų įstatymo pataisą, numatančią sumažinti ūkinių miškų plynųjų pagrindinių kirtimų biržės plotą ir taip švelninti galimą žalą ekosistemoms, bei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, kuria siekiama sugeneruoti daugiau resursų, reikalingų sparčiau didinti bazinę pensiją, ir sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifų skirtumus skirtingoms pajamų rūšims. Kitu anksčiau užregistruotu įstatymų projektų paketu siekiama suteikti žvalgybos institucijoms teisinių priemonių, skirtų rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui prevencijai, tobulinti esamus teisinius įrankius bei išplėsti šiose srityse dirbančių darbuotojų garantijas.
Pranešimą paskelbė: Antanas Manstavičius, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
