• Įvairūs

    118 vietoje „Google“ ir melodijos už tris litus: kaip gyvenome prieš programėlių erą?

    118 vietoje „Google“ ir melodijos už tris litus: kaip gyvenome prieš programėlių erą? Kasmet pasaulyje atsisiunčiama daugiau nei 100 mlrd. mobiliųjų programėlių, o telefonuose telpa kone visas mūsų gyvenimas. Tačiau dar visai neseniai skaitmeninis pasaulis apsiribodavo paskutiniais žurnalų puslapiais ir trumpaisiais numeriais. Pasak Linos Bandzinės, „Telia“ pardavimų ir klientų aptarnavimo vadovės, laikai, kai SMS žinutėmis buvo perkami skambučio tonai, o už paprasčiausią telefonu suteiktą informaciją tekdavo mokėti, ne tik formavo vartotojų įpročius, bet ir padėjo pamatus dabartinei programėlių ekonomikai. Skaitmeninė prabanga už kelis litus 2000-ųjų pradžioje paskutiniuose žurnalų ar sąsiuvinių puslapiuose spausdinamos reklamos su melodijų ir paveikslėlių kodais veikė kaip savotiški „App Store“ protėviai. Norint įsigyti trokštamą pagal populiarią dainą…

  • Įvairūs

    Investicijos į poligonus ir ginkluotę turi atsipirkti saugumu: pradedami 5 strateginiai 2026-ųjų Valstybės kontrolės auditai

    Gynybos finansavimą Valstybės kontrolė 2026 m. išskiria kaip vieną svarbiausių veiklos prioritetų. Tai lėmė išaugęs biudžetas krašto apsaugai ir didėjanti atsakomybė už efektyvų viešųjų lėšų panaudojimą nacionalinio saugumo srityje. Krašto apsaugos ministerijos finansavimas 2026 m. auga iki 4,79 mlrd. Eur, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Gynybai skiriama 43 proc. daugiau lėšų nei ankstesniais metais. Tai didžiausias šiai sričiai skiriamas finansavimas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Toks augimas kelia aukštesnius reikalavimus finansų valdymo kokybei. Ypač svarbu užtikrinti teisėtą ir efektyvų gynybos biudžeto valdymą, skaidrius įsigijimus, kokybišką infrastruktūros projektų valdymą ir sisteminį finansų planavimą. „Didelis biudžetas neturi tapti dideliu chaosu. Istorinis finansavimas reikalauja ir istorinio skaidrumo. Ir čia reikia ne tik…

  • Įvairūs

    Mokslininkai: tikėtina, kad potvynis šiais metais bus didesnis nei mes esame pripratę matyti

    Kol žiema vandens telkinius dar laiko sukaustytus ledo gniaužtuose, po storu lediniu šarvu jau bręsta pavasario iššūkiai. Atšilimas gali tapti riba tarp ramybės ir staigių užliejimų, kai vanduo bei ledai ima diktuoti savo taisykles. Mokslininkai perspėja – šiemet susidarius storam ledo sluoksniui ir dideliems jo kiekiams upėse, potvynio rizika gali būti gerokai didesnė nei pastaraisiais metais. Temperatūros pokyčiai, intensyvus sniego tirpsmas ir ledonešis gali tapti rimtu išbandymu tiek žmonėms, gyvenantiems prie upių, tiek infrastruktūrai bei aplinkai. Todėl artėjantis pavasaris šiemet kelia ne tik viltį, bet ir būtinybę ruoštis galimiems ekstremaliems scenarijams. „Jeigu tvano išvengti neįmanoma, vadinasi, reikia pasidaryti laivą“ Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto lektoriaus,…

  • Įvairūs

    Klientų pasitenkinimas „Klaipėdos vanduo“ paslaugomis išlieka aukštas

    Naujausias klientų pasitenkinimo tyrimas rodo, kad bendrovės „Klaipėdos vanduo“ klientų pasitenkinimo indeksas (GCSI) išlieka stabilus ir siekia 78 proc. Tai aukštas rezultatas tiek komunalinių paslaugų, tiek kitų sektorių kontekste. Šį tyrimą įmonė vykdo ne pirmus metus, siekdama įvertinti teikiamų paslaugų kokybę ir dar geriau atliepti klientų lūkesčius. Tyrimas atliktas taikant tarptautiniu mastu pripažintą „Global Customer Satisfaction Index“ (GCSI) metodologiją, apklausiant tiek privačius, tiek verslo klientus. Ji padeda identifikuoti ne tik veiklos stiprybes, bet ir sritis, kuriose reikalingi pokyčiai paslaugų kokybei užtikrinti. Remiantis rezultatais, klientai palankiausiai vertina patogų deklaravimo ir atsiskaitymo procesą, aiškius mokėjimo pranešimus bei e. savitarnos portalą, kuriuo jau naudojasi netoli 37 tūkst. klientų. „Džiaugiamės, kad klientams deklaruoti rodmenis…

  • Įvairūs

    Inovacija reklamos technologijų rinkoje: „Samsung“ pristato energiškai efektyvų „Color E-Paper“ ekraną

    Technologijų bendrovė „Samsung“ pristato naują 13 colių spalvotą „Color E-Paper“ ekraną. Tai pirmasis pasaulyje komercinis ekranas, kurio korpusas pagamintas iš biologinės kilmės dervos, išgaunamos iš fitoplanktono. Šis itin energiškai efektyvus sprendimas verslams siūlo tvarią ir praktišką alternatyvą tradicinei spausdintai reklamai bei informaciniams stendams. Anot Eglės Tamelytės, „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje, skaitmeninių ekranų rinka vis labiau krypsta link sprendimų, kurie ne tik taupo energiją, bet ir mažina poveikį aplinkai. Atsižvelgdama į šias tendencijas, bendrovė plečia savo spalvotų „E-Paper“ ekranų liniją pristatydama naują 13 colių modelį. Šis įrenginys pritaikytas erdvėms, kuriose iki šiol buvo naudojami popieriniai plakatai – parduotuvių lentynoms, prekystaliams, patalpų durims ar informaciniams stendams. „Pastebime, kad verslai Lietuvoje vis dažniau…

  • Įvairūs

    Lietuvių finansinė situacija per kelerius metus iš esmės nepasikeitė: 2026-ieji pareikalaus finansinio raštingumo žinių

    Kelerius pastaruosius metus atliekami lietuvių finansinio raštingumo tyrimai rodo gana stabilų, tačiau nerimą keliantį vaizdą: atsakymai į pagrindinius klausimus iš esmės kartojasi kasmet, o tai leidžia daryti išvadą, kad nors bendras finansinis saugumas neblogėja, tačiau ir akivaizdžiai negerėja. Finansų ekspertai pastebi, kad 2026-ieji gyventojams atneša naujų finansinių iššūkių.  Vertinant gyventojų finansinę padėtį, jų santykį su pajamomis ir išlaidomis, skolinimosi įpročius, pasitikėjimą finansinėmis žiniomis bei santaupų dydį, reikšmingų pokyčių fiksuojama labai nedaug, rodo nuo 2022-ųjų atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu atliekama gyventojų apklausa. „Apibendrinant ketverių pastarųjų metų rezultatus galima teigti, kad Lietuvos gyventojų finansinė „temperatūra“ nėra dramatiška, tačiau savotiškos stagnacijos ir finansinio neužtikrintumo jausmas išlieka. Atrodo, kad gyventojai gyvena nuolatinio finansinio…

  • Įvairūs

    Finansų ministerija: atnaujinta ILTE stiprinis Lietuvos ekonomiką

    Finansų ministerija šiandien pristatė nacionalinio plėtros banko ILTE pertvarką, pagal kurią ILTE taps moderniu ir lanksčiu ekonomikos skatinimo įrankiu, galinčiu reaguoti į ekonominius iššūkius tada, kai to reikės labiausiai – sulėtėjimo, krizių ar struktūrinių pokyčių laikotarpiais. Finansų ministerija, kaip ILTE akcininkė, kelia šiai institucijai labai aiškų uždavinį – per 4 metus mobilizuoti ir į Lietuvos ekonomiką įlieti apie 6 mlrd. eurų investicijų. Pakeista ir ILTE valdysena, be to, numatyta, kad ILTE veiks pagal bankams taikomus priežiūros reikalavimus. Atnaujintas ILTE modelis orientuotas į efektyvesnį kapitalo panaudojimą, spartesnį sprendimų priėmimą ir platesnį finansinių priemonių spektrą verslui bei strateginiams projektams. „Pagal ekspertų atliktus tyrimus, Lietuvos ekonomikoje šiandien trūksta apie 20 mlrd. eurų investicijų. Tai…

  • Įvairūs

    Valstybės kontrolė: 2025 m. Lietuvos ekonomika augo šiek tiek sparčiau nei prognozuota, tačiau ateityje laukia netolygumų

    Šiandien paskelbtas 2025 m. Lietuvos realiojo BVP pirmasis įvertis yra kiek geresnis, nei rugsėjo mėn. projektavo Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija. Buvo prognozuota, kad 2025 metais BVP augs 2,7 proc., o ekonomikos plėtrą daugiausia skatins namų ūkių vartojimas, atsigaunančios investicijos ir spartesnis nei 2024 metais eksportas. Valstybės duomenų agentūros paskelbtas 2025 metų bendrojo vidaus produkto pirmasis įvertis rodo, kad realusis BVP palyginti su 2024 metais augo 2,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką ūkio plėtrai turėjo paslaugų, pramonės ir žemės ūkio įmonių veiklos rezultatai. „Vertindami 2025-uosius matome, kad Lietuvos verslas atsilaikė prieš geopolitinę įtampą ir JAV muitų tarifų keliamą neapibrėžtumą. Visgi struktūriniai iššūkiai euro zonoje išlieka ir jie gali veikti mūsų…

  • Įvairūs

    Kauno klinikose – nauja gyvybes sauganti technologija naujagimių reanimacijai

    Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje šiandien pristatyta intensyviajai naujagimių reanimacijai skirta centrinė monitoravimo (stebėjimo) stotis. Medikams ji leis dar efektyviau stebėti gyvybinius mažųjų pacientų rodiklius, o tėvams suteiks galimybę būti šalia savo mažylių net sudėtingiausiomis akimirkomis. LSMU ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje kasmet gydoma apie 450–500 sunkiai sergančių naujagimių. Apie 60 proc. jų yra anksčiau gimę, o 90–110 gimsta itin maži – sverdami mažiau nei 1500 gramų. Intensyviosios terapijos prireikia maždaug 10 proc. visų Kauno klinikose prižiūrimų kūdikių. Daliai šių pacientų intensyvi priežiūra reikalinga ne kelias dienas, o savaites ar net mėnesius, jų būklę stebint nuolat ir itin atidžiai. Neišnešiotų ar sunkiai sergančių naujagimių būklė gali pablogėti…

  • Įvairūs

    Susiruošėte kasti sniego − ekspertai pataria nepersistengti, nes yra reali grėsmė gyvybei

    Šis žiemos sezonas Lietuvoje kone idealiai atitinka vadovėlinį žiemos apibūdinimą – lauke spaudžia šaltukas, siautė jau ne viena pūga, žemę nuklojusi stora sniego paklotė. Tai leidžia mėgautis žiemos pramogomis, tad gyventojai iš spintų traukia žieminius rūbus ir batus bei ieško rūsiuose užsigulėjusių slidžių, rogučių, ledo ritulio lazdų, pačiūžų. Visgi yra dar vienas žiemos atributas, kuris sulaukė savo ilgai lauktos valandos − tai sniego kastuvas. Kuo sniego kasimas žiemą yra išskirtinė veikla, ir kodėl kai kuriems žmonėms to daryti nerekomenduojama? Kaip pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, sniego kasimas žiemos metu nėra tik pramoga – tai rimta fizinė veikla. Remiantis klinikiniais tyrimais, vos 10 minučių intensyvaus sniego kasimo žmogaus…

Privatumo politika