Skaitmeninių mokėjimų technologijų bendrovė „Visa“ dviem mažoms moterų vadovaujamoms šalies įmonėms šiemet vėl skirs 10 tūkst. eurų stipendijas. Pretenduoti į ketvirtą kartą regione rengiamą programą „She’s Next“ gali įmonės, kurios yra registruotos Lietuvoje, veikia ne trumpiau nei vienerius metus ir kurių bent 50 proc. akcijų priklauso moterims. Paraiškų teikimas Lietuvoje – kovo 2-31 d., o nugalėtojos bus paskelbtos birželio mėnesį Rygoje vyksiančioje apdovanojimų ceremonijoje. „She’s Next 2026“ iniciatyva skirta moterų vadovaujamoms mažosioms įmonėms Šiaurės ir Baltijos šalyse. Programos metu įmonėms teikiamas finansavimas, ekspertų verslo konsultacijos, galimybė įsilieti į palaikančią verslo bendruomenę. Iš viso „Visa“ šios programos stipendijas skirs 12 moterų vadovaujamų įmonių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Norvegijoje. Vertinimo komisiją sudarys…
„Telia“ Artimųjų Rytų šalyse įjungia nemokamus skambučius ir SMS
Reaguodama į įtemptą situaciją ir besitęsiančius neramumus Artimųjų Rytų šalyse, telekomunikacijų bendrovė „Telia“ savaitei iki šio sekmadienio vidurnakčio jungia nemokamus skambučius ir SMS žinutes su Lietuva ir tų šalių viduje. Šiuo žingsniu siekiama sudaryti galimybes, kad pavojaus zonose ir netoli jų esantys Lietuvos piliečiai galėtų palaikyti ryšį su artimaisiais, Lietuvos ambasadomis ar vietos pagalbos tarnybomis. „Telia“ nuo šiandien iki savaitės galo įjungė nemokamą ryšį 11-oje Artimųjų Rytų valstybių: Izraelyje, Bahreine, Kuveite, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), Katare, Omane, Jordanijoje, Saudo Arabijoje, Irane, Irake bei Libane. „Kiekvieno kliento saugumas mums yra didžiausias prioritetas, todėl visada stengiamės būti šalia, kad ir kokiame pasaulio kampelyje jie atsidurtų. Matydami pranešimus apie sprogdinimus ir augančią įtampą…
Prof. Ramunė Grikšienė: apie hormonų dinamiką ir smegenų funkcijų ribas
Vasario 11-ąją minėjome Tarptautinę moterų ir mergaičių moksle dieną. Remiantis lyčių lygybės stebėsenos priemonės „She Figures 2024“ ataskaita, Lietuva užima 2-ąją vietą tarp Europos Sąjungos valstybių pagal moterų dalyvavimą moksle ir inovacijose. Kaip pabrėžia Europos Komisija, lyčių lygybė šioje srityje vis dažniau vertinama ne tik kaip socialinis, bet ir kaip strateginis Europos konkurencingumo klausimas. Vis dėlto net ir pirmaujančių šalių kontekste moterų dalyvavimas mokslinių tyrimų, inovacijų ir aukščiausių akademinių pozicijų srityse vis dar susiduria su struktūrinėmis kliūtimis – nuo finansavimo ir vertinimo praktikų iki tyrimų prioritetų formavimo. Lietuvos mokslo taryba (LMT), formuodama mokslo politiką ir finansavimo kryptis, šiuos klausimus vertina kaip svarbią kokybiško ir konkurencingo mokslo sąlygą. Apie biologinių lyčių…
„Lietuvos draudimo“ IT padaliniui vadovaus Tadas Jasas
Didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ IT direktoriaus Baltijos šalims pareigas pradėjo eiti Tadas Jasas. Jis bus atsakingas už IT strategijos formavimą ir įgyvendinimą bendrovėje bei užtikrins IT veiklos integralumą tarp skirtingų PZU grupės įmonių Baltijos šalyse. „Džiaugiamės Tadui Jasui prisijungus prie mūsų organizacijos ir tikime, kad jo ilgametė ir įvairiapusė patirtis IT srityje ir orientacija į rezultatus sustiprins mūsų strateginę kryptį. Tai suteiks galimybių dar drąsiau realizuoti ambicingus planus, kurie kurtų ilgalaikę vertę organizacijai ir klientams“, − sako Dainius Brandišauskas, „Lietuvos draudimo“ Operacijų ir IT departamento direktorius. Tadas Jasas yra sukaupęs daugiau nei 15 metų darbo patirties informacinių technologijų srityje. Per savo karjerą jis vadovavo aukštos kompetencijos…
Milijardas už borto: kaip įveikti SVV finansavimo trūkumą
Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonėms Lietuvoje kasmet trūksta apie 1 mlrd. Eur finansavimo, rodo Europos Komisijos analizė. Lietuva patenka tarp bendrijos šalių, kuriose finansavimo trūkumas yra didžiausias, lyginant su šalies ekonomikos dydžiu. „Finansavimo trūkumas reiškia neišnaudotą SVV potencialą – tai neatliktos investicijos, neįgyvendintos inovacijos, nesukurtos darbo vietos ir prarastos galimybės įmonėms augti sparčiau. Esu įsitikinęs, kad identifikavus pagrindines finansavimo kliūtis ir bendromis bankų, SVV įmonių ir verslo paramos institucijų pastangomis jas sprendžiant, šį augimo potencialą galėtume išnaudoti gerokai pilniau“, – sako verslo finansavime besispecializuojančio skaitmeminio banko „SME Bank“ Verslo bankininkystės vadovas Lukas Baškys.Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl SVV įmonės negauna finansavimo yra tai, kad jaunos, inovatyvios įmonės dažnai neturi ilgos…
„Luminor“ paskelbė preliminarius 2025 metų veiklos rezultatus
„Luminor“ paskelbė ketvirtojo ketvirčio ir preliminarius 2025 m. finansinius rezultatus. Per laikotarpį išaugo skolinimo bei indėlių apimtys, didėjo klientų pasitenkinimo rodikliai. 2025 m. „Luminor“ uždirbo 157,7 mln. eurų grynojo pelno. Kaip ir tikėtasi, pelną mažino mažesnės palūkanų normos, tačiau bankas laikėsi griežtos išlaidų drausmės, todėl sąnaudas pavyko išlaikyti stabilias. Banko išlaidų ir pajamų santykis siekė 64,2 proc., o nuosavo kapitalo grąža (ROE) – 8,6 proc. „Luminor“ likvidumo ir kapitalo pozicijos išliko stiprios, o paskolų portfelio kokybė – tvari: neveiksnių paskolų dalis portfelio struktūroje metų pabaigoje siekė vos 2,0 proc. Praėjusiais metais bankas investavo į organizacijos kokybę, procesus ir sistemas, nuosekliai gerindamas klientų patirtį. Šios kryptingos pastangos atsipirko – klientų pasitenkinimo…
Paveldo komisijos lyderystė: būtina peržiūrėti Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų rengimo derinimo procesus
Kas sprendžia, kaip valstybė pristato save pasauliui? Lietuvos Respublikos pasas yra ne tik asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, bet ir valstybės reprezentacija, todėl jame naudojami kultūros paveldo vaizdai turi būti parenkami pagal aiškią koncepciją, nes būtent kultūros paveldas parodo, kuo valstybė yra išskirtinė ir kaip ji pristato save pasauliui. Šių sprendinių derinimo procese dalyvaujanti Valstybinė kultūros paveldo komisija, gavusi vertinti paso blanko eskizo projektą, teikė pastabas ne tik dėl konkrečių paveldo objektų atvaizdų, tačiau susirūpino ir dėl derinimo tvarkos, kuri šiandien nesudaro galimybių dokumentą vertinti kompleksiškai. Derinimo procese Paveldo komisija atkreipė dėmesį į vaizdų istorinio tikslumo, simbolių parinkimo, objektų autentiškumo ir perteklinės sąsajos su Lenkijos valstybės istorine medžiaga klausimus, pabrėždama, kad…
Ar žiemos šalčiai išspręs kenkėjų problemą?
Ši žiema Lietuvoje išsiskyrė tuo, kad stipresnis ir ilgesnis šaltis tęsėsi mums jau neįprastai ilgai, lyginant su pastarųjų keletą metų, o rimtesnis atodrėkis prasidėjo tik visai neseniai. Natūralu, kad dalis gyventojų tikisi, kad šaltis „iššaldė“ kenkėjus ir pavasarį jų bus mažiau. Vis dėlto, pasak bendrovės „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės specialisto, biologo Liutauro Grigaliūno, viskas nėra taip paprasta. Vienus kenkėjus žiema galėjo paveikti, kitų – beveik ne, o kai kurių aktyvumas patalpose netgi padidėjo. Lauko ir patalpų kenkėjai gyvena skirtingomis sąlygomis „Pirmiausia svarbu atskirti kelias kenkėjų grupes – gyvenančius lauke, į žmogaus patalpas patenkančius sezoniškai bei nuolatos žmogaus patalpose gyvenančius. Tiems, kurie gyvena patalpose, žiema iš esmės neturi jokios reikšmės. Tarakonai, patalinės…
Finansų viceministras J. Kizenevič: „Europos gynybos poreikiams reikia aktyvesnės viešojo ir privataus kapitalo sinergijos“
Besikeičianti saugumo aplinka Europoje, kibernetinės grėsmės lemia vis didesnį poreikį stiprinti gynybos inovacijas ir skaitmeninį atsparumą. Todėl viešųjų ir privačių lėšų sutelkimas, gynybos inovacijų plėtra ir Europos naujos kartos gynybos technologijų finansavimas yra gyvybiškai svarbūs siekiant ilgalaikės taikos žemyne, – pabrėžia finansų viceministras Januš Kizenevič Vienoje vykstančioje saugumo konferencijoje. „Privačios investicijos atlieka itin svarbų vaidmenį spartinant technologinį vystymą nuo ankstyvojo inovacijos etapo iki galutinių produktų, kurie gali sustiprinti tiek nacionalinę, tiek visos Europos gynybą. Todėl labai svarbi sinergija tarp inovatorių, viešųjų institucijų, investuotojų ir gamintojų, o taip pat – visas puses jungiančių naujų finansinių instrumentų vystymas.Lietuvos strateginis įsitraukimas į Europos gynybos inovacijų politiką, patirtis mobilizuojant lėšas gynybai gali būti naudinga…
Kaip europinės investicijos keičia Klaipėdos rajono žmonių ir svečių gyvenimą
Europinės investicijos kiekvienam regionui atveria naujas galimybes kurti patogesnę, švaresnę, gyvenimui ir verslui patrauklesnę aplinką. Klaipėdos rajonas galėtų būti vienas pavyzdžių, kaip panaudojant europines lėšas, gerinti skirtingo amžiaus, poreikių ir socialinių grupių gyventojų poreikius. „Tam, kad investicijų įgyvendinimo procesai visoje Lietuvoje būtų greitesni ir efektyvesni, yra supaprastintos kai kurios procedūros, pavyzdžiui, įgyvendinimo planų vertinimas, veiklos ataskaitų peržiūros. Stiprinama metodinė pagalba, atnaujinama investicinių projektų rengimo metodika, supaprastintos ir skaičiuoklės. Tai leis kiekvienam šalies gyventojui dar greičiau pajusti ir įvertinti tikrą europinių investicijų naudą“, – sako finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė–Laurinaitienė. Klaipėdos apskrityje apstu ES lėšomis finansuojamų projektų, kurie gerina vietos gyventojų kokybę ar poilsiautojams skirtą infrastruktūrą. Pavyzdžiui, rekonstruotas dviračių takas Smiltynė…
