Įvairūs

LiJOT prezidentas ir žinoma visuomenininkė: „Lietuvos jaunimui reikia suteikti įrankius kurti ateitį – teisę balsuoti anksčiau“

Lietuvoje jauni žmonės vis dar vangiai naudojasi progomis formuoti jiems patiems aktualią politinę darbotvarkę: oficialiais duomenimis, 2015 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvavo vos 31 proc. 18–35 metų piliečių. Tačiau neseniai atlikta reikšminga apklausa parodė, kad jaunimas visame pasaulyje turėtų ką pasiūlyti visuomenei, jei sumažėtų kliūčių būti išgirstiems. Grožio kompanija ir didžiausia Lietuvoje nevyriausybinė jaunimo organizacija pasitiki mūsų jaunąja karta šiuo klausimu – tapo partneriais, kad paragintų šalies politikus įteisinti balsavimą minėtuose rinkimuose nuo 16 metų.

Teisė balsuoti anksčiau būtų palanki visai Lietuvai

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (toliau – LiJOT) prezidentas Domantas Katelė sako, jog norint šiandien gyventi maksimaliai skirtingų socialinių grupių poreikius atliepiančiame pasaulyje ar užtikrinti šviesią ateitį būsimoms kartoms nelieka nieko kito, kaip tik aktyviai naudotis demokratine teise bei pareiga reikšti savo politinę valią.

Kodėl svarbu suteikti galimybę savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti jauniems žmonėms nuo 16 metų?

„16-mečiai, paprastai tebegyvenantys su tėvais skirtinguose šalies regionuose, turėtų įrankius daryti tiesioginę įtaką sprendimų priėmimui – balsuoti. Kaip žinia, Lietuvoje pakankamai dažnai stebima praktika, jog po mokyklos baigimo jauni žmonės išvyksta studijuoti į didmiesčius. Taigi pakeitus gyvenamąją vietą problemos regione, kuriame gyventa iki tol, nebėra tokios aktualios“, – sako didžiausios jaunimo organizacijų sąjungos Lietuvoje prezidentas.

Taip pat jaunų žmonių temos nebebūtų tokios svetimos savivaldybių tarybų nariams: šiai visuomenės grupei aktualūs klausimai privalėtų skambėti garsiau ir į jos nuomonę turėtų būti atsižvelgiama.

„Be to, pripažinta, kad balsavimas rinkimuose labai glaudžiai susijęs su elementariu įpročiu. Danijos rinkėjų tyrimas parodė, kad su kiekvienu mėnesiu po pilnametystės tikimybė balsuoti pirmąjį kartą sumažėja. Taigi įpratę tai daryti dar bendrojo ugdymo įstaigose jaunieji Lietuvos piliečiai ir toliau dalyvautų demokratiniuose procesuose“, – naudas vardija D. Katelė.

Globalios apklausos rezultatai: jaunimas nori ir gali keisti pasaulį

Atsigręždamas į jaunus žmones, pasaulinis grožio industrijos prekių ženklas „The Body Shop“ drauge su Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pasiuntine jaunimo klausimais, ėmėsi trejus metus truksiančios kampanijos „Be seen, be heard“ (liet. „Būk matomas, būk išgirstas“).

Jos tikslas – inicijuojant partnerystes su į jaunimo gerovę orientuotomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis sumažinti jauniems žmonėms kliūčių įsitraukti į šalies valdymą. 75 šalyse, įskaitant Lietuvą, vykstančių kampanijų ištakos – anų metų gruodį inicijuotas plataus masto tyrimas apie jaunimo (ne)įsitraukimą į politinį gyvenimą.

Daugiau nei pusė iš kone 30 tūkst. respondentų buvo jaunesni nei 30 metų. Beveik visi apklaustieji sutiko, kad politikoje šiandien nėra amžiaus pusiausvyros ir idealus pirmojo balsavimo amžius turėtų būti ne 18, kaip yra daugelyje šalių, o 16 metų. Taip pat daugiau nei 80 proc. respondentų teigė, jog norint politines reformas orientuoti į ateitį reikia garsesnio jaunų žmonių balso.

„Aibė panašių mūsų tyrimo faktų tik patvirtino, kad šiuolaikinis jaunimas į rytojų žiūri teigiamai. Drąsiai reikšdamiesi gatvėse, socialinėje žiniasklaidoje globaliais klausimais nuo klimato krizės iki rasinės ir kitokios nelygybės, jie aiškiai demonstruoja norą transformuoti visuomenę į lygiavertiškesnę, teisingesnę, tvaresnę. Ši kampanija – būdas jauniems žmonėms ir tuo pačiu plačiajai visuomenei kurti palankesnį pasaulį įsiklausant į jų nuomonę bei idėjas ir rinkimuose“, – komentuoja „The Body Shop“ Lietuvos regiono vadovė Skaistė Tarvydienė.

Jaunosios kartos atstovė L. Lesauskaitė: „Tiesiog labiau jais pasitikėkime“

„Be seen, be heard“ ambasadore Lietuvoje tapusi visuomenininkė Luka Lesauskaitė tikra, jog norint pamatyti daugiau jaunimo sąmoningumo pilietiškume vien Konstitucijos straipsnio pataisos dėl balsavimo amžiaus cenzo nepakaks. Pilietiškumas pasireiškia ne popieriuje ar kalbomis, o labai konkrečiais dėl šalies, visuomenės ir artimo atliekamais veiksmais, kuriančiais ryšį su valstybe.

„Būtent balsavimas yra tas veiksmas. O gajus įsitikinimas, kad jaunas žmogus dar neturi gyvenimiškos patirties ar nieko neišmano apie valstybės reikalus, tikrai neskatina šio veiksmo imtis. Reikia daugiau pasitikėti jaunimo gebėjimais ir visais įmanomais būdais leisti įrodyti, ką jis žino ar gali nuveikti: šeimoje, mokykloje, nevyriausybinėse organizacijose. Skatindami įsitraukti į ugdymo įstaigos, bendruomenės, miesto veiklas ir būti tarp žmonių su žmonėmis, motyvuosime imtis pokyčių ir valstybėje“, – pataria L. Lesauskaitė.

Pati priklausydama aktyviai pilietiniame Lietuvos gyvenime veikiančiai jaunajai visuomenės daliai, ji įžvelgia politikų dėmesio jauniems žmonėms trūkumą – tai irgi atbaido jų norą reikšti pilietinę valią.

„Reikia pripažinti, kad šiuo metu daugiau kalbama apie vyresnius ar socialinėje rizikoje esančius žmones. Visgi jaunimas yra ne mūsų ateitis, o dabartis – nebereikia kartoti, jog „ateis nauja karta ir viską pakeis“. Daugiau galimybių, teisių bei atsakomybių dabartiniams jauniems žmonėms ir augintų naująją kartą. Tokią, kuri norėtų įsitraukti į politinį gyvenimą: pirmiausia balsuojant, o paskui gal ir tampant visiems naudingų pokyčių siekiančiais aukštos moralės politikais“, – pozityviai prognozuoja L. Lesauskaitė.

Pranešimą paskelbė: – -, Berta And, UAB
LiJOT prezidentas ir žinoma visuomenininkė: „Lietuvos jaunimui reikia suteikti įrankius kurti ateitį – teisę balsuoti anksčiau“