Įvairūs

Lietuvos vėliavos spalvų reikšmė

Lietuvos vėliavos spalvų reikšmes vaikai sužino dar pradinėje mokykloje. Tačiau kokias reikšmes šios spalvos turi šių dienų kontekste, atsižvelgiant į naujausio tūkstantmečio pokyčius, progresą, klimato kaitą ir žmonių veiklą? Ar galime teigti, jog trispalvė šiandien turėtų reikšti visai ką kita, nei buvome mokomi mokykloje?

Turbūt ir vaikas atsakytų, kokios yra Lietuvos vėliavos spalvos. Geltona spalva reiškia Lietuvos dangų nušviečiančią saulę, žalia – derlingus laukus ir miškus, raudona – už laisvę išlietą kraują. Nejučiomis akyse nusipiešiame vasarišką, tačiau nelabai akiai malonų vaizdelį – saulėtą vasaros dieną gamtoje, su už laisvę pralietu krauju. Ir kraupu, ir tikra – nuo istorijos nepabėgsi. Lietuvos vėliavos istorija paini. Kadangi valstybė laisva ir nepriklausoma tik mažiau nei trisdešimt metų, o šiandieninė mūsų vėliava skaičiuoja tik kiek daugiau nei šimtą metų, galime gana aiškiai panagrinėti jos atsiradimo aplinkybes. Šis variantas, kurį pripažįstame ir šiandien, patvirtintas 1918 metais. Beje, geltona spalva pridėta pati paskutinė, pirminis modelis turėjo tik žalią ir raudoną spalvą. Greičiausiai raudono kraujo motyvas atsirado galvojant apie visus kovose žuvusius Lietuvius – tiek carinės Rusijos valdymo metu, tiek per sukilimus, tiek Pirmojo pasaulinio karo metu. Simboliška, tačiau trispalvė krauju nusidažė ir vėliau. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva tapo Sovietų sąjungos respublika, netekusia savo savarankiškumo ir, žinoma, valstybinių simbolių. Trispalvė buvo draudžiama ir persekiojama, o viešai imta demonstruoti tik prieš pat Sovietų sąjungos griūtį. Tik apie 1988 metus vėl imta demonstruoti trispalves mitinguose ir susitikimuose, o 1991 m. sausio 13-ąją, ginant Lietuvos laisvę, jų galėjome suskaičiuoti šimtus. Minia pasipuošė viltimi, tikėjimu ir Lietuvos liavos plevėsavo kaip niekad išdidžiai. Deja, jomis teko uždengti trylikos laisvės kovotojų karstus pirmose oficialiose valstybinėse laidotuvėse. Simboliška, bet raudona trispalvės spalva įgavo dar daugiau prasmės.

Geltona spalva buvo pridėta pati paskutinė. Ir iš tiesų, šalyje, kurioje didžiąją metų dalį saulės nepamatysime, ši simbolika atrodo tiek pritempta ir nenatūrali. Lietuva yra viena iš šiaurės pusrutulio valstybių, kuri kenčia dėl saulės stygiaus sukeliamų fizinių bei psichinių sveikatos problemų.

Žalia spalva, simbolizuojanti derlingus laukus ir miškus, iš tikrųjų bene labiausiai tinka ir atitinka mūsų valstybės portretą. Lietuva yra tikrai stipri žemės ūkio valstybė ir šią sritį itin remia Europos sąjunga, kuri nuolat investuoja į mūsų žemės ūkį. Beje, Lietuvos miškai yra geriausiai tvarkomi visame pasaulyje, už ką turime padėkoti profesionaliems Lietuvos miškininkams.