Nors įprastai žmonės apie laidotuves ir mirtį negalvoja iki tol, kol jiems netenka atsisveikinti su anapilin iškeliavusiu savo artimuoju, vis dėlto kartais yra įdomu ir naudinga apie visą tai sužinoti daugiau – juolab, kad žvelgdami į dabartinius laidojimo būdus, kapavietes ar paminklus (https://www.kapu.lt/paslaugos/paminklu-gamyba/), juose galime matyti ir praeities atspindį.
Karstai
Lietuvoje yra įprasta kalbant apie karstus naudoti vieną ir tą patį bendrinį pavadinimą – „karstas“. Tačiau Amerikoje tam yra du pavadinimai, kurie apibūdina skirtingo tipo karstus, t.y. „casket“ ir „coffin“.
Angliškas žodis „casket“ yra skirtas apibūdinti stačiakampio formos karstą, kurio viršuje yra atveriamas dangtis. Tuo tarpu žodis „coffin“ yra šešiakampis karstas – platesnis ties pečiais ir siauresnis ties kojomis. Pirmieji karstai, kurie yra vadinami „casket“, Amerikoje yra naudojami dažniau nei antrieji. Taip pat yra ir Lietuvoje – stačiakampio formos karstai mūsų šalyje yra populiaresni.
Kremavimas
Kremavimo proceso metu velionio kūnas sudega labai aukštoje temperatūroje. Kremavimo kamera įprastai yra įkaitinama iki 800 laipsnių ar netgi aukštesnės temperatūros, todėl kremavimo metu, kuris trunka apytiksliai 15-20 min., sudega tiek karstas, tiek ir velionio kūnas.
Visas kremavimo procesas yra sudarytas iš trijų etapų. Pirmajame etape yra vykdomas kremavimas. Praėjus apytiksliai valandai – pradedamas antrasis etapas, kuriame organinės medžiagos pavirsta neorganinėmis. Galiausiai, trečiajame etape palaikai yra atvėsinami. Tai leidžia juos supilti į kapsulę, kurios dydis tiesiogiai priklauso nuo velionio svorio bei ūgio, kadangi kiekvienu atveju pelenų kiekis būna skirtingas.
Įdomu yra tai, kad kremavimas yra procesas, kurio metu yra visiškai sunaikinama velionio DNR – ląstelėse esantys individualūs biologiniai žymenys. Todėl šiandien pasaulyje atsiranda vis daugiau krematoriumų, kuriuose velionio artimiesiems yra siūlomas labai paprastas būdas išsaugoti DNR, tokiu būdu užtikrinant, kad jei kada nors ateityje velionio giminaičiai (dėl įvairių priežasčių) norėtų gauti prieigą prie genetinės savo protėvių informacijos, tai galėtų nesunkiai padaryti.
Krionika
Krionika yra žmogaus palaikų užšaldymas skystame azote ir laikymas labai žemoje temperatūroje (apytiksliai -124°C). Tokioje žemoje temperatūroje velionio kūnas nesuyra ir niekaip nėra pažeidžiamas. Įdomu, kam reikalinga tokia paslauga, kuri šiandien pasaulyje sulaukia vis didesnio dėmesio? Atsakymas paprastas, tačiau tuo pačiu ir labai neįprastas – pasirinkus krioniką viliamasi, kad ateityje mokslo pažanga suteiks šiandien mirusiems žmonėms antrą gyvenimą. Trumpiau tariant, tikimasi atgimti technologinės pažangos pagalba.
Tačiau kartais yra pasirenkama krionikos būdu užšaldyti ne visą velionio kūną, o tik smegenis. Šios teorijos šalininkai mano, kad dėl to, jog smegenys yra pačios svarbiausios ir jose yra saugoma visa žmogaus turėta informacija, ateityje būtų galima klonuoti ar sukurti visiškai naują kūną, į jį perkeliant prieš tai užšaldytas mirusio žmogaus smegenis.
Balzamavimas
Pastebima, kad vis dar nemažai žmonių mano, jog balzamavimas yra tas pats, kas mumifikavimas, tačiau tai yra netiesa.
Nors mumufikavimas iš tikrųjų yra vienas iš balzamavimo pavyzdžių, tai nėra vienas ir tas pats. Balzamavimo atveju velionio palaikai yra paveikiami cheminiu būdu, siekiant sulėtinti kūno irimą ir atstatyti natūralią žmogaus išvaizdą. To reikia tam, kad velionio artimieji su juo galėtų atsisveikinti prieš palaidojant. Taigi, balzamavimas neapsaugo mirusiojo kūno amžiams (skirtingai nei mumifikavimas) – šiandien balzamavimas naudojamas sulėtinti irimo procesą. Be to, balzamavimas yra reikalingas ir tam, kad mirusiojo kūnas būtų dezinfekuotas, apsaugotas ir taip pat būtų atstatyti žmogaus palaikai.
Plačiau: Kapu.lt
