Įvairūs

Karantinas išryškino skirtingus Baltijos šalių vartotojų įpročius

Karantino metu Lietuvoje daugiausiai išaugo mokėjimų apimtis pašto paslaugoms, Latvijoje – „pasidaryk pats“ tipo parduotuvėse, o Estijoje labiausiai augo pervedimų skaičius el. parduotuvėse, rodo „Luminor“ banko klientų sąskaitų išrašai Baltijos šalyse.

„Luminor“ banko specialistai analizavo banko klientų atsiskaitymus iki ir po karantino paskelbimo Baltijos šalyse – nuo vasario 12 d. iki balandžio 12 dienos.

Visose trijose šalyse fiksuotos panašios išlaidų pokyčių tendencijos – žmonės smarkiai apribojo išlaidas drabužiams, transportui ir pramogoms, tačiau aktyviau pirko maistą, intensyviai naudojosi telekomunikacijų paslaugoms. Tačiau panagrinėjus sparčiausiai augusių išlaidų eilutes, išryškėja, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos vartotojai rado gana skirtingus būdus išlaidoms perplanuoti.

Estijos gyventojai atitiko stereotipinį karantino elgesio modelį – didžiausias augimas fiksuotas e-komercijos segmente (per karantiną estų atsiskaitymų skaičius internetinėse parduotuvėse padidėjo daugiau nei 170 proc.), Latvijoje labiausiai augo „pasidaryk pats“ kategorijos aktyvumas (80 proc.), o Lietuvoje – atsiskaitymai už pašto paslaugas (120 proc.).

„Lietuvišką pašto paslaugų fenomeną veikiausiai galima paaiškinti suaktyvėjusia nedidelių siuntų cirkuliacija tiek šalies viduje, tiek vykstant mainams su užsienyje gyvenančiais tautiečiais. Statybos, remonto, buities ir sodo arba vadinamojo „pasidaryk pats“ tipo prekių populiarumą Latvijoje lėmė kiek laisvesnė šio segmento prekybos centrų darbo tvarka ir sezonas – prasidėjus pavasarinei sėjai ir darbams sode, šių prekių paklausa auga ir normaliomis aplinkybėmis. Gali būti, kad švelnesnės karantino sąlygos Latvijoje turėjo įtakos ir tik 7 proc. išaugusioms išlaidoms elektroninėse parduotuvėse. Tačiau labiausiai nukentėję sektoriai visose šalyse tie patys – transportas, maitinimo įstaigos, drabužių prekyba. Laiką leidžiant namuose šio tipo prekės tapo perteklinėmis“, – sakė „Luminor“ banko Klientų konsultavimo centrų vadovė Baltijos šalims Giedrė Blazgienė.  

Pažymėtina, kad atsiskaitymų už pašto paslaugas daugėjo visose amžiaus grupėse, visose Baltijos šalyse.

Lietuvos gyventojai, palyginti su estais ir latviais, smarkiai padidino išlaidas maistui – Lietuvoje karantino metu atsiskaitymų už maisto produktus skaičius išaugo apie 20 proc., o vienam vartotojui tenkanti išlaidų maistui suma išaugo 26 proc. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje atsiskaitymų buvo 12 proc. daugiau, o vidutinės išlaidos sumažėjo po 11 proc. Tiesa, vidutinės išlaidos maistui Lietuvoje vis tiek išliko mažiausios ir sudarė 147,02 EUR (Estijoje – 209,77 EUR, Latvijoje – 175,42 EUR).

„Daugelis analitikų jau pačioje karantino pradžioje prognozavo smarkiai išaugsiančią telekomunikacijų paslaugų paklausą. Operatoriai šias prognozes netrukus patvirtino, nes tinklų apkrovimai dėl nuotolinio darbo ir mokymosi smarkiai padidėjo. Tačiau duomenys rodo, kad mokėjimų už telekomunikacijos paslaugas daugėjo Estijoje, šiek tiek daugėjo Lietuvoje ir šiek tiek mažėjo Latvijoje. Maža to, visose trijose Baltijos šalyse mažėjo vieno vartotojo išlaidų telekomunikacijos paslaugoms suma per laikotarpį –  tai rodo, kad didžiosios dalies vartotojų išlaidos tiesiogiai nesusijusios su duomenų ar minučių kiekiu“, – pažymėjo G. Blazgienė.  

„Luminor“ klientų išlaidų duomenys atspindi ir sudėtingą situaciją, kurioje dėl pandemijos atsidūrė turizmo sektorius – visose trijose Baltijos šalyse vieno vartotojo išlaidos, skiriamos kelionėms, sumažėjo daugiau nei 90 proc.  

Apie „Luminor“:

„Luminor“ yra trečias pagal dydį finansinių paslaugų teikėjas Baltijos šalių bankininkystės rinkoje, 2019 m. pabaigoje turėjęs 16,6% indėlių ir 18,7% paskolų rinkos dalis. 2500 „Luminor“ darbuotojų aptarnauja 940 tūkst. klientų. 1 lygio kapitalo pakankamumo (CET1) koeficientas yra 19,7%, o akcininkų kapitalas sudaro 1,6 mlrd. Eur.  

Daugiau informacijos:

Giedrė Bielskytė

„Luminor“ komunikacijos vadovė 

Tel.: +370 618 48903

El. p.: giedre.bielskyte@luminorgroup.com

Pranešimą paskelbė: Rūta Slušnytė, UAB „Publicum“