Įvairūs

Kalėdinėmis eglutėmis reikia ne tik mokėti džiaugtis, bet ir tinkamai atsisveikinti: kaip tai padaryti?

Dar 12 amžiuje pradėta švęsti Trijų karalių diena sausio 6-ąją, kaip ir kasmet, žymi visų žiemos švenčių pabaigą. Todėl šią dieną jau tradiciškai nupuošiamos ir kalėdinės eglutės. Tačiau Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai gyventojus kviečia su medeliais tinkamai atsisveikinti, o kad to kasmet daryti nereikėtų, specialistai siūlo rinktis vazonuose augančius pagrindinius Kalėdų simbolius. Tik kaip juos prižiūrėti ir kur po švenčių dėti kirstines eglutes? 

Pirkėjai – vis atsakingesni

Rečiau rinktis kirstines eglutes bei daugiau dėmesio skirti tvarumui. Tokias tendencijas, anot lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, galima įžvelgti analizuojant prekybos tinklo lankytojų kalėdinio apsipirkimo įpročius.

„Šventiniu laikotarpiu šiemet, lyginant su pernai, mūsų pirkėjai kirstinių eglučių įsigijo mažiau. Tai išties džiugina, kadangi vis labiau ryškėja noras Kalėdoms rinktis tvarias, gamtai draugiškas alternatyvas. Pavyzdžiui, eglutes vazonuose. Tinkamai jas prižiūrint, medelius galima auginti ilgai, tuos pačius puošti ne vienerioms Kalėdoms, sumažinti miškų kirtimą. Todėl sveikiname mūsų pirkėjų nusiteikimą aplinka rūpintis ir per gražiausias metų šventes“, – sako E. Dapkienė.

Tokiais lietuvių įpročiais džiaugiasi ir VMU miškininkai. Jie šiemet šalies gyventojus prieš Kalėdas pakvietė atvykti į 60 specialių punktų visoje Lietuvoje, kuriuose išdalino apie 100 tūkst. eglių šakų. Todėl, miškininkų teigimu, lietuviai vis dažniau prisideda prie tvaraus miško išteklių naudojimo, namus per Kalėdas puošdami gamtai draugiškomis alternatyvomis.

Išeitis – daugiametė eglutė

Užsiminę, kad lietuviai Kalėdas sutinka vis tvariau, miškininkai priduria: daugėja šalies gyventojų, kurie per šventes puošia eglutes vazonuose. Todėl paklausti, kaip šiuos medelius tinkamai prižiūrėti, VMU specialistai dalijasi keletu praktiškų patarimų.

„Eglutes vazonuose svarbu reguliariai laistyti. Tai būtina daryti ne mažiau kaip kartą per savaitę, vandenį reiktų purkšti ir ant medžio šakų. Taip pat tokio medelio patartina nestatyti šalia šilumos šaltinių: radiatorių, židinių, pakelti nuo grindų, jei jos šildomos. Eglutę kambaryje reiktų laikyti ir laistyti iki kol neprasidės vegetacija – dažniausiai iki dviejų savaičių. Vėliau perkelti į vėsesnę patalpą, kuomet ateis laikas persodinti“,–  pataria VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Savo ruožtu svarstantiems, kad eglutė vazone būtų puikus sprendimas kitoms Kalėdoms, VMU vadovas rekomenduoja prisiminti, jog vertėtų tokio medelio neskubėti statyti namų viduje ir išsyk puošti. Anot V. Kaubrės, svarbu augalui duoti laiko priprasti prie temperatūros skirtumo. Taip pat jis siūlo tokią eglutę iš pradžių palaikyti garaže ar kitoje, kiek vėsesnėje namų erdvėje kelias dienas, kol augalas apsipras.

Tuo metu „Maximos“ atstovė primena, kad mažiausiai reiklios priežiūros atžvilgiu yra dirbtinės eglės ir tai vis labiau didina jų patrauklumą.

„Jei per šventes puošite dirbtinę eglutę, jums nereikės galvoti, ar nepamiršote jos palaistyti, o ir vėliau nesuksite galvos dėl, pavyzdžiui, byrančių spyglių. Prieš šventes mūsų užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad net kas antruose namuose buvo ketinama puošti dirbtinę eglę, kuri po švenčių grįžta į sandėliuką ar garažą ir taip tarnauja metų metais“, – sako E. Dapkienė.

Atsisveikinkite tinkamai

Pasak V. Kaubrės, nėra nusikaltimas gamtai puošti ir kirstinę eglutę, kadangi ši tradicija puoselėjama jau seniai bei tapo svarbiu gražiausių metų švenčių simboliu. Tik, renkantis tokią eglutę, specialistas ragina jos niekuomet nekirsti patiems miške, o įsigyti specialiai auginamus medelius.

„Tuos gyventojus, kurie šventėms puošė kirstines eglutes, norėtume pakviesti su medeliais atsisveikinti tinkamai. Jų nederėtų išmesti tiesiog lauke, miške, palikti prie buitinių atliekų konteinerių. Kalėdines eglutes geriausia atiduoti į specialias surinkimo aikšteles, kurių vietas skelbia savivaldybės. Šie medeliai ar jų šakos čia surenkamos ir vėliau panaudojamos biokuro gamybai. Taip atsisveikinimas su kalėdinėmis eglutėmis atneša didžiulės naudos. Visgi pastebime, kad medeliai kartais išmetami netinkamai, pavyzdžiui, netgi per balkonus. To raginame nedaryti“, – pažymi VMU generalinis direktorius V. Kaubrė.

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė E. Dapkienė džiaugiasi, kad tinklo parduotuvių aikštelės taip pat tampa eglučių surinkimo vietose: „Šiaulių gyventojai numatytomis dienomis su medeliais galės tinkamai atsisveikinti prie Tilžės gatvėje esančios mūsų parduotuvės ir Ginkūnuose, Rasos gatvėje. Jonavos gyventojai – Kosmonautų gatvėje esančios parduotuvės aikštelėje, ties konteineriais. Vilniuje specialiose vietose eglutes galima palikti prie XX formato parduotuvių Žvirkos g. 1 ir Tiškevičiaus g. 22 bei XXX parduotuvės Ukmergės g. 282.“

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Pranešimą paskelbė: Rusnė Tamošaitytė, UAB „Fabula ir partneriai“
Kalėdinėmis eglutėmis reikia ne tik mokėti džiaugtis, bet ir tinkamai atsisveikinti: kaip tai padaryti?