Kasdien jauni žmonės susiduria su dešimtimis ar net šimtais informacijos šaltinių – nuo socialinių tinklų įrašų iki naujienų portalų ir dirbtinio intelekto generuojamo turinio. Visgi informacijos gausa savaime nereiškia gebėjimo ją suprasti ar atsirinkti. Jaunimo reikalų agentūros užsakymu konsultacijų bendrovės „Synthesis Consulting Group“ parengta Jaunimo pasiekiamumo ir įsitraukimo didinimo skaitmeninėje erdvėje galimybių studija rodo, kad daliai jaunimo vis dar sudėtinga kritiškai vertinti informaciją, o nuolatinis informacijos srautas daro įtaką ne tik sprendimų priėmimui, bet ir emocinei gerovei.
Tyrimas: informacijos gausa daro įtaką savijautai
Jaunimo reikalų agentūros užsakymu atlikta galimybių studija atskleidžia, kad pagrindinė problema skaitmeninėje erdvėje šiandien nėra informacijos trūkumas – priešingai, iššūkiu tampa gebėjimas ją atsirinkti ir kritiškai vertinti. Tyrime įvardinama, kad daliai jaunimo būdingas pasyvus ir masinis turinio vartojimas, kuris siejamas su ribotais informacijos analizės gebėjimais bei didesne dezinformacijos rizika.
Jaunimo reikalų agentūra atkreipia dėmesį, kad ši situacija reikalauja kompleksinių sprendimų: vien tik techninių gebėjimų nepakanka. „Šiandien ypač aktualu ne tik gebėti naudotis skaitmeniniais įrankiais, bet ir mokėti atsirinkti informaciją bei ją kritiškai vertinti. Tai reiškia žinių medijų raštingumo srityje stiprinimą, tačiau ne mažiau svarbūs ir socialiniai įgūdžiai: gebėjimas reflektuoti, diskutuoti, išgirsti kitą. Viena iš galimybių jaunimui stiprinti šiuos gebėjimus – dalyvauti mūsų ir partnerių organizuojamuose „Stiprūs įvairovėje“ mokymuose, kuriuose sistemingai ugdomi ir stiprinami šie įgūdžiai“, – sako Agnė Galentaitė, Jaunimo reikalų agentūros vyriausioji specialistė.
Kritinis mąstymas – pirmasis žingsnis
Kritinis mąstymas šiandien yra vienas svarbiausių įrankių, padedančių orientuotis informacijos gausoje. Tai gebėjimas ne tik priimti informaciją, bet ir ją vertinti, kelti klausimus bei ieškoti platesnio konteksto.
Kaip nurodyta minėtoje galimybių studijoje, gebėjimas naršyti internete, dalytis ir ieškoti nėra tas pats, kas gebėjimas analizuoti, interpretuoti ir priešintis neteisingai informacijai. „Dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis medijų ir informacinis raštingumas tampa itin svarbiu visuomenės atsparumo veiksniu. Sparčiai kintančioje informacinėje erdvėje, kurioje gausu skirtingų šaltinių, interpretacijų ir tikslingai skleidžiamos klaidinančios informacijos, gebėjimas kritiškai vertinti turinį tampa būtina kompetencija“, – sako Emilija Cikanavičiūtė, Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vyriausioji specialistė.
Jaunimui ypač svarbu ugdyti įgūdžius, leidžiančius atskirti patikimą informaciją nuo manipuliatyvaus ar klaidinančio turinio, suprasti informacijos kūrimo kontekstą bei atpažinti galimus šališkumo ar propagandos elementus. Statistikos departamento duomenimis 2025 m. tik 27 procentai 16–29 m. jaunuolių teko tikrinti informacijos teisingumą.
„Pamačius naują informaciją, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas šią informaciją skelbia, ir nepriimti visko kaip fakto. Tai yra, koks žmogus, koks puslapis dalinasi tokia naujiena, kokiais šaltiniais vadovaujasi, ar yra pateikiami konkretūs duomenys ir pan. Ilgainiui toks informacijos tikrinimas padeda išvengti manipuliacijos, ugdo savarankišką mąstymą, kuris ypač svarbus greitai kintančioje informacinėje aplinkoje,“ – dalijasi medijų raštingumo ekspertas bei „Stiprūs įvairovėje“ mokymo vadovas Aidas Gedminas.
Jis atkreipia dėmesį, kad ne mažiau svarbu yra stebėti ir savo pačių reakciją į skirtingą informaciją. „Turinys, kuris sukelia stiprias emocijas – pyktį, baimę ar didelį susižavėjimą – dažniausiai ir yra tas, kuris labiausiai veikia mūsų sprendimus. Dėl šios priežasties sąmoningas įprotis trumpam sustoti, atsitraukti nuo ekrano ir tik tada vertinti informaciją padeda išlaikyti objektyvumą bei nepasiduoti impulsyviam reagavimui bei nepatikrintos informacijos dalijimusi,“ – sako A. Gedminas.
Sąmoningas vartojimas vietoje nuolatinio naršymo
Galimybių studijoje įvardinta, jog 88 procentai jaunuolių internete naršo socialinius tinklus bei bendrauja su draugais, o populiariausi socialiniai tinklai tarp jaunų žmonių yra „Instagram, „YouTube“ bei „WhatsApp“.
„Jaunuoliams daug dėmesio skiriant socialiniams tikslams, svarbu ne bandyti aprėpti visas pasirodančias naujienas, o sąmoningai riboti savo informacinę aplinką. Praktikoje veikia paprastas principas: informacijos vartojimą planuoti taip pat, kaip planuojame laiką mokslui ar poilsiui. Pavyzdžiui, skirti konkretų laiką socialiniams tinklams, o ne tikrinti juos nuolatos“, – dalijasi A. Gedminas.
Tam padeda ir vadinamasis „informacinis auditas“ – periodiškas savo skaitmeninės aplinkos peržiūrėjimas. Verta paklausti savęs: kokius puslapius sekate, kokie šaltiniai sudaro didžiąją dalį jūsų informacinės erdvės ir ar jie iš tiesų teikia vertę? Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariai „išvalo“ savo informacinę aplinką, pavyzdžiui, atsisako nebeaktualių prenumeratų, išjungia perteklinius pranešimus telefone, jaučia mažesnį informacinį nuovargį ir lengviau priima sprendimus.
„Dar vienas veiksmingas metodas – sąmoningas savo informacinės aplinkos formavimas. Socialinių tinklų algoritmai reaguoja į mūsų pasirinkimus, todėl verta aktyviai atsisakyti turinio, kuris kelia įtampą ar neturi vertės, ir daugiau dėmesio skirti patikimai, ugdančiai ir mums iš tiesų vertingai informacijai. Ilgainiui tai padeda susikurti aiškesnę ir mažiau varginančią skaitmeninę erdvę“, – sako A. Gedminas.
Skaitmeninė higiena – emocinei ir psichologinei gerovei
Nuolatinis informacijos srautas veikia ne tik jaunuolių mąstymą, bet ir emocinę būseną. Galimybių studija rodo, kad perteklinis socialinių tinklų naudojimas (daugiau nei trys valandos kasdien) yra asocijuojamas su neigiamais padariniais psichinei jaunimo būklei.
Dėl šios priežasties itin svarbia tema tampa skaitmeninė higiena – sąmoningas technologijų naudojimas. Tai apima gebėjimą atsitraukti nuo ekranų, riboti laiką socialiniuose tinkluose ir sukurti aiškias ribas tarp informacijos vartojimo ir poilsio.
A.Gedminas dalijasi, kad itin svarbiu įpročiu, padedančiu gerinti emocinę savijautą, gali tapti „neprisijungimo zona“ namuose. Tai vieta namuose, kurioje nesinaudojama ekranais – tokia vieta gali tapti pusryčių / pietų ar vakarienės stalas, miegamasis, mėgstamas fotelis ar kt. Šie sąmoningi atsitraukimai leidžia nervų sistemai „pailsėti“ nuo nuolatinio dirgiklių srauto ir padeda greičiau atkurti emocinę pusiausvyrą.
„Visgi, jei namuose sudėtinga sukurti „neprisijungimo zoną“, verta pradėti nuo mažesnių sprendimų, pavyzdžiui, nelaikyti telefono nuolat šalia savęs. Net ir nenaudojamas įrenginys veikia dėmesį, todėl jo padėjimas toliau nuo akių padeda sumažinti foninę įtampą“, – atkreipia dėmesį A. Gedminas
Informacijos vertinimas ekstremalių situacijų metu
Ypač svarbus informacijos vertinimas tampa krizinių ar ekstremalių situacijų metu, kai informacija plinta itin greitai, o klaidinantys ar nepatikrinti pranešimai gali sukelti sumaištį ar net paniką. Tokiose situacijose žmonės dažniau reaguoja emocijomis, todėl kritinis mąstymas tampa sudėtingesnis, tačiau dar svarbesnis. Informacinėje erdvėje padaugėja ne tik netikslumų, bet ir sąmoningai skleidžiamos dezinformacijos, todėl gebėjimas atsirinkti patikimus šaltinius tampa esmine saugumo dalimi.
„Valstybė gyventojams suteikia įvairių galimybių mokytis, kaip atsirinkti patikimą informaciją. Pavyzdžiui, mūsų departamentas koordinuoja didžiuosiuose šalies miestuose vykstančius 8 val. trukmės Atsparumo hibridinėms grėsmėms mokymus, kuriuose daug dėmesio skiriame informacinėms operacijoms, dezinformacijai ir propagandai. Įvairių mokymų dezinformacijos atpažinimo tema ir medijų raštingumo temomis siūlo ir Lietuvos bibliotekos, reguliariai organizuojančios medijų ir informacinio raštingumo savaites, sukūrusios medijų raštingumo įgūdžiams skirtą specialią svetainę, taip pat kovos su dezinformacija srityje besispecializuojančios nevyriausybinės organizacijos“, – sako Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.
Rekomenduojama vadovautis visuomeniniotransliuotojo LRT pateikiama informacija ir vengti anoniminės ar socialiniuose tinkluose sparčiai plintančios, bet nepatvirtintos informacijos. Praktikoje tai reiškia paprastą įprotį – prieš dalijantis žinia skirti bent kelias minutes patikrinti informacijos kilmę, palyginti su kitais šaltiniais ir įsitikinti, kad informacija yra aktuali. Atsakingas informacijos vertinimas ne tik padeda išvengti klaidų, bet ir prisideda prie visuomenės atsparumo stiprinimo.
„Krizės metu svarbiausia taisyklė – pirmiausia tikrinti, o tik tada reaguoti ar dalintis. Net ir gerų ketinimų vedinas žmogus gali prisidėti prie neteisingos informacijos plitimo, jei neįvertina informacijos šaltinio patikimumo“, – atkreipia dėmesį A. Gedminas.
Socialinių gebėjimų stiprinimas: „Stiprūs įvairovėje“ mokymų jaunuoliams patirtis
Gebėjimas atsirinkti informaciją, kritiškai ją vertinti ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą skaitmeninėje erdvėje nėra savaiminis – šie įgūdžiai ugdomi kartu su kitais svarbiais gebėjimais, tokiais kaip pasitikėjimas savimi, bendravimas ir gebėjimas priimti sprendimus.
Tuo principu paremti nemokami „Stiprūs įvairovėje“ vasaros mokymai 14-19 metų jaunuoliams, kuriuose dėmesys skiriamas socialinių gebėjimų stiprinimui, į šį procesą integruojant ir medijų raštingumo temas bei sąmoningo santykio su technologijomis ugdymą.
„Stiprūs įvairovėje“ vadovas A. Gedminas dalijasi, jog savaitę trunkančių mokymų metu 40 dalyvių gyvena aktyvioje aplinkoje, kur didžioji dalis mokymosi vyksta per praktiką. „Jaunuoliai, drauge su mokymo vadovais, atlieka įvairias bendras užduotis, kurių metu stiprina bendravimo įgūdžius, mokosi išklausyti vieni kitus, priimti sprendimus ir reflektuoti savo patirtis bei emocijas“, – patikslina A. Gedminas. „Per savaitę laiko daug dėmesio skiriame ir praktinių įgūdžių formavimui – dalyviai mokosi statyti palapines, kurti laužą, leidžiasi į žygį ir kartu įveikia iššūkius gamtoje. Būtent tokios patirtys stiprina komandiškumą ir leidžia įgytas žinias išbandyti realiose situacijose“, – sako Aidas Gedminas.
Šalia šių veiklų integruojamos ir medijų raštingumo bei skaitmeninio saugumo temos. Jaunuoliai mokosi, kaip apsaugoti save ir artimuosius skaitmeninėje erdvėje, atpažinti klaidinančią informaciją, suprasti. Šios temos nagrinėjamos per praktines užduotis ir diskusijas, todėl tampa lengviau suprantamos ir pritaikomos kasdienybėje.
Iš viso šią vasarą vyks trys mokymų pamainos, kuriose dalyvaus daugiau nei 100 jaunuolių iš visos Lietuvos. Registracija vyksta iki gegužės 17 dienos, o norintys prisijungti kviečiami užpildyti registracijos formą: https://forms.gle/4X3nZtFyJUAVdCmTA.
„Stiprūs įvairovėje“ mokymus organizuoja VšĮ „Jaunimo asmeninio tobulėjimo centras“ (kitaip – „Socialinis sufleris“) kartu su partneriais: Jaunimo reikalų agentūra, Švietimo mainų paramos fondu, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kariuomene.
Pranešimą paskelbė: Paulina Briginaitė, VšĮ Jaunimo asmeninio tobulėjimo centras
