Atrodo, kad Lietuvos viešojoje erdvėje netrūksta informacijos apie dezinformaciją bei informacinius karus. Tačiau ar tikrai visi žinome, kaip reikėtų elgtis patekus į dezinformacijos ar propagandos pinkles bei kaip atpažinti, kad jose atsidūrėme? Kaip pavyzdį paimsime nevyriausybines organizacijas (NVO), tačiau tai tinka tiek verslo įmonėms, tiek valstybės institucijoms.
Ne kiekvienas melas yra dezinformacija
Dezinformacija dažniausiai išsiskiria sąmoningu siekiu suklaidinti ir sukelti abejones. Jei meluojame, ar jau skleidžiame dezinformaciją? Ne, tikrai ne kiekvienas melas yra dezinformacija, o melą gali skleisti ne tik priešiškai nusiteikę asmenys, bet tiesiog suklaidinti žmonės. Tad taip, kiekvienas mūsų esame potencialus dezinformatorius.
Informacinės technologijos ir informacija tapo neatsiejama nuo bet kurios srities. Informacijos gausa sukuria beribes galimybes manipuliuoti, nukreipiant tam tikras žinutes tikslinei auditorijai. Ką turime žinoti, kaip turime mąstyti, ką reikia įvertinti, kad nepakliūtume į melagienų pinkles?
Be komunikacijos viešojoje erdvėje, kuri yra ir dezinformacijos skelbimo įrankis, jokia organizacija, ar ji būtų verslo, ar NVO negalėtų pasiekti savo tikslų, pritraukti finansavimo, pristatyti vertybių ar iššūkių.
Informaciniam išpuoliui dažniausiai naudojama išgalvota ar melaginga informacija. Melą analizuojantys ekspertai nutylėjimą taip pat apibrėžia kaip vieną iš melo formų. Tačiau konkurentų platinami neigiami faktai apie organizaciją nėra dezinformacija. Tai rekomenduojama vertinti kaip silpnąją tapatybės dalį. Norint to išvengti, organizacijoms svarbu kurti įvaizdį ir stiprinti tapatybę.
Kada laukti „informacinio puolimo“
Bet kokia organizacija gali patirti informacinę ataką, kurios įrankiais pasirenkamos propaganda ir dezinformacija. Propaganda – tai bendravimo forma, kurios tikslas, pateikiant šališkus argumentus, daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai. Tiek propagandos, tiek dezinformacijos tikslas būna vienas – keičiant puolamo objekto tapatybę daryti įtaką skirtingų tikslinių auditorijų suvokimui, požiūriui ir elgsenai.
Gali būti du informacinės atakos atvejai: kai taikiniu tampa pati organizacija ir kai organizacija tampa dezinformacijos ar propagandos taikiniu išnaudojant ją išpuoliams prieš kitą taikinį (dažniausiai valdžią ar valstybę).
Pirmuoju atveju informaciniais išpuoliais siekiama sumažinti puolamos organizacijos patikimumą ir autoritetą, konkuruojant dėl resursų ar finansavimo, taip pat gali būti kerštaujančių asmenų atakos. Čia itin svarbus tampa organizacijų ir jų atstovų identitetas, savęs bei savo tikslų suvokimas, darbas su tikslinėmis grupėmis, jų atsparumas bei kritinis mąstymas.
Kalbant apie atvejus, kuomet siekiama pasinaudoti organizacija išpuoliams prieš kitą taikinį, svarbu atkreipti dėmesį į organizacijų imlumą tokioms atakoms. Tam įtaką paprastai daro ne vertybės, o nuolatinė finansų ir resursų stoka. Įgūdžių reikia atsirinkti partnerius, kurie siūlo bendradarbiauti ir finansiškai paremti ir nereikalauja daryti nieko, kas neapibrėžta organizacijos vizijoje, tiksluose ar vertybėse.
Tokiu įrankiu, nukreiptu prieš kitą taikinį, dažnai tampa NVO. Juk būtent nevyriausybinės organizacijos dalyvaudamos demokratiniuose procesuose, sprendimų priėmime, teikiant įvairiausius pasiūlymus, siekia gerinti situaciją šalyje ar regione, dirba su specifinėmis problemomis, kurių eskalavimas gali stiprinti priešiškas žinutes, tokias kaip „Valdžia mumis nesirūpina“, „Lietuvoje viskas blogai“, „Šalyje vien netvarka“ ir pan.
Kaip apsisaugoti?
Įvairūs prieš valdžią nukreipti naratyvai puikiai vertinami ir išnaudojami Kremliaus propagandos kūrėjų, todėl čia rekomendacija gali būti tik viena – stiprinti NVO sektorių ir jo finansavimą, o pačioms NVO būtina domėtis programų, iniciatyvų ar projektų finansavimo šaltiniu: tikslais, istorija, vertybės, bendradarbiavimu su kitomis organizacijomis. Esant abejonėms, kad jomis naudojamasi, galima kreiptis į valstybines institucijas – Valstybės saugumo departamentą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą.
Nors Lietuvos kovai prieš dezinformaciją ir propagandą skiriama daug dėmesio, pažeidžiami yra ne tik NVO, bet ir valstybinis, ir privatus sektoriai. Pastariesiems sektoriams yra lengviau, nes jie turi resursų pasinaudoti komunikacijos specialistų paslaugomis.
Siekiant būti atsparesniais dezinformacijai ar informacinei atakai, svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius faktorius: grėsmių atpažinimą ir jų poveikio supratimą, prevencinius veiksmus siekiant išvengti šių grėsmių bei gebėjimą greitai atkurti organizacijos veiklą po krizinės situacijos. To siekiama ir mokomasi nuolatos. Propagandos mechanizmai nuolat tobulėja, tad privalu organizacijoms nuolat atnaujinti žinias bei dalintis patirtimi.
Jei jau patyrėte informacinę ataką, atsakant į ją labai svarbu pateikti realybę atitinkančius faktus, atsiprašyti už sukeltą žalą bei toliau formuoti savo organizacijos įvaizdį nepamirštant ir reputacijos. Labai svarbu didinti ir plačiosios visuomenės kritinį mąstymą bei atsparumą dezinformacijai, įvairioms informacinėms atakoms.
Eksperto komentaras
Gaja Šavelė, Nacionalinės NVO koalicijos vadovė, NVO ekspertė
Darius Remeika, dezinformacijos ekspertas
Pranešimą paskelbė: Gaja Šavelė, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija
