„Via Lietuva“ toliau vykdo darnaus judumo infrastruktūros plėtrą šalyje – iki šių metų pabaigos planuojama įrengti daugiau nei 40 km naujų bei suremontuoti netoli 30 km pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje. Tai – didžiausias darnaus judumo infrastruktūros plėtros tempas bent per paskutinį dešimtmetį. 2023 m. Lietuvoje buvo nutiesta 25 km ir suremontuota 24 km pėsčiųjų ir dviračių takų, 2022 m. atitinkamai 36 ir 11 km. Artimiausiais metais „Via Lietuva“ planuoja dar spartesnę darnaus judumo infrastruktūros plėtrą šalyje: iki 2026 m. nutiesti ir suremontuoti dar daugiau nei 140 km pėsčiųjų ir dviračių takų. „Džiugu matyti, kaip 2022 m. atlikus Lietuvoje esamos dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros inventorizaciją ir pagal ją sudarius…
Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant
Įsibėgėjant vasarai vis daugiau keliaujame, tačiau atsipalaiduodami turėtume nepamiršti ir saugumo – šiuo sezonu pagausėja turistus siekiančių apgauti sukčių. Kaip elgtis, kad atostogų poilsis neapkarstų, pasakoja Linas Sadeckas, „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas. Apgavystės keičiant valiutą Pirmiausia, įspėja L. Sadeckas, atvykusiems į kitą šalį turistams keičiant pinigus arba gaunant grąžą už prekes ar paslaugas, gali būti pateiktos netikros kupiūros. „Keliaudami visuomet ieškome kuo palankesnio valiutos keitimo kurso, tačiau siekdami sutaupyti pinigus galime juos ir apskritai prarasti. Padirbtų kupiūrų nuo tikrų atskirti beveik neįmanoma, ypač jei tai kitos šalies pinigai, tačiau tai gali sukelti ne tik finansinių nuostolių, bet ir teisinių problemų“, – sako ekspertas. L. Sadeckas pataria atostogaujantiems…
Seimo nario Bronislovo Matelio pranešimas: „Aukštaitijai pažadėtas „Pajūrio ekspresas“
2024 m. liepos 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) AB Lietuvos geležinkeliai, birželį gavusi Lietuvos Respublikos Seimo nario Bronislovo Matelio kreipimąsi dėl naujo maršruto Panevėžys–Klaipėda įgyvendinimo galimybių, užtikrino, kad šis maršrutas yra įtrauktas į strateginius bendrovės tikslus. 2026 metais bendrovė gaus naujų traukinių ir planuoja paleisti vadinamąjį „Pajūrio ekspresą“, kuris sujungtų tiesioginiu geležinkelio maršrutu Vakarų Lietuvos regioną su Šiaurės rytų regionu. Vėžė jau yra, tad naujos tiesti nereikės. Šiuo metu yra vertinama šio maršruto ekonominė, socialinė nauda Valstybei ir jos gyventojams. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys B. Matelis sako, kad geresnis viešasis susisiekimas atlieps didesnės visuomenės dalies poreikius. Pasak Seimo…
Susitikime su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte bankų investuotojai išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos investicinės aplinkos
Penkių didžiausių Lietuvos bankų – „Citadele“, „Luminor“, „OP Corporate Bank“, SEB banko ir „Swedbank“ – akcininkų atstovai šiandien susitiko su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte ir išreiškė susirūpinimą dėl neseniai Lietuvoje priimtų mokesčių sprendimų ir šalies investicinės aplinkos pokyčių. Investuotojai pabrėžė, kad yra pasirengę bendradarbiauti su Vyriausybe, siekdami stiprinti finansų sektoriaus vaidmenį Lietuvos ekonomikoje, tačiau taip pat tikisi labiau prognozuojamos verslo aplinkos ilguoju laikotarpiu ir geresnio sprendimų priėmėjų bei verslo bendruomenės dialogo. Susitikime bankų akcininkų atstovai išreiškė susirūpinimą dėl pastarojo meto bankų sektoriui taikomų mokesčių politikos nenuspėjamumo ir nepakankamo bendradarbiavimo su verslo bendruomene. Atsižvelgiant ir į dabartinę geopolitinę situaciją, tai kelia didelį neapibrėžtumą bankams ir investuotojams, kenkia Lietuvos investicinei aplinkai ir…
Bank Shareholders Meet with Lithuanian Prime Minister Ingrida Šimonytė to Express Concern About Lithuania’s Investment Environment
Representatives of the shareholders of five of Lithuania’s largest banks – Citadele, Luminor, OP Corporate Bank, SEB and Swedbank – met with the Prime Minister Ingrida Šimonytė today to express their concerns about recent tax decisions taken in Lithuania and changes in the country’s investment environment. The investors highlighted their willingness to collaborate with the government to enhance the financial sector’s role in the Lithuanian economy, while also hoping for a more predictable business environment in the long-term and improved communication between decision-makers and the business community. In the meeting, representatives of bank shareholders voiced their concerns regarding the unpredictability of recent tax policies for banks and the lack of…
Žaliųjų finansų planas įsibėgėja – siūloma įtvirtinti Europos žaliųjų obligacijų standartą
Finansų ministerija parengė Vertybinių popierių įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo įtvirtinamas Europos žaliųjų obligacijų standartas. Tai savanoriškas Europos žaliųjų obligacijų standartas, kuriuo siekiama padėti privačioms įmonėms ir valstybei lengviau pritraukti finansavimą su tvarumu susijusioms investicijoms. „Per vienerius metus nuo Žaliųjų finansų plano priėmimo esame padarę stiprų progresą – turime Žaliųjų finansų institutą, subūrėme stiprią finansų bendruomenę, jaučiame verslo įsitraukimą ir paskelbėme kvietimų už pusantro milijardo eurų investuoti į žaliąją ekonomiką per „Naujos kartos Lietuva“ planą“, – primena finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė – Markevičienė. Pasak jos, dar vienas žingsnis – žaliųjų obligacijų reglamentavimas, kuris paskatins šios rinkos plėtrą Lietuvoje ir užtikrins šios rinkos skaidrumą. Tai bus naudinga tiek žaliųjų obligacijų emitentams, tiek…
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl Vaclovo Šleinotos mirties
2024 m. liepos 3 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia užuojautą dėl pramonininko, verslininko, visuomenininko Vaclovo Šleinotos mirties. Atgavus nepriklausomybę jis ėjo aukštas pareigas ekonomikos valdymo sektoriuje ir įvairiose ministerijose. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1999). „Jį pažinoję ir su juo dirbę žmonės Vaclovą Šleinotą prisimins kaip principingą, išmintingą ir tvirtą asmenybę. Lietuvos patriotą ir sumanų verslininką. Reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems ir ypač – Lietuvos pramoninkų bendruomenei“, – sako V. Čmilytė-Nielsen. Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Vilniuje – pirmoji Baltijos šalyse aukšto lygio konferencija dėl Europos socialinės chartijos
Lietuvai pirmininkaujant Europos Tarybos (ET) Ministrų komitetui, liepos 4 d. Vilniuje pirmą kartą Baltijos šalyse rengiama aukšto lygio konferencija dėl Europos socialinės chartijos. Joje susitiks Europos socialinės politikos lyderiai, parlamentarai, tarptautinių organizacijų, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės ir akademinės bendruomenės atstovai – per 250 dalyvių, kurie ne tik tarsis, kaip paspartinti valstybių narių įsipareigojimų pagal Europos socialinę chartiją įgyvendinimą, bet ir pasirašys juos akcentuojančią politinę deklaraciją. Surengti tokią konferenciją pernai gegužę pasiūlyta ketvirtajame Europos Tarybos (ET) viršūnių susitikime Reikjavike ir Lietuva yra pirmoji ET valstybė narė, sutikusi tai įgyvendinti. Ši konferencija – vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ET Ministrų komitetui renginių. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko, tai istorinis susitikimas…
Verslo konkurentas „pakišo kiaulę“ – ar turiu teisę į žalos atlyginimą?
Nukentėjote nuo nesąžiningų konkurento veiksmų? Nepamirškite įsivertinti, ar turite teisę į žalos atlyginimą. Nors verslas neatsiejamas nuo varžymosi su konkurentais, ir kartais būna net agresyvių veiksmų, įstatymai nustato ribas, kurias peržengus nukentėjusieji turi teisę į kompensaciją, primena „TGS Baltic“ vyresnysis teisininkas, advokatas Jonas Šalna. Viena iš teisės sričių, verslui nustatančių tarpusavio elgesio ribas – nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas. Visiems verslams, nepriklausomai nuo dydžio ar veiklos sektoriaus, Konkurencijos įstatymas draudžia atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Nuo nesąžiningų neteisėtų praktikų nukentėjusiems verslams įstatymas įtvirtina teisę į žalos atlyginimą. Dalis draudžiamų veiksmų pavyzdžių tiesiogiai išvardinti įstatyme,…
Paukščių gripo mutacijos ir protrūkiai Lenkijoje verčia nerimauti
Nors, pasibaigus pavasarinei paukščių migracijai, paukščių gripo grėsmė atslūgo, specialistai sako, kad neverta atsipalaiduoti – įvykiai kaimyninėje valstybėje Lenkijoje bei kai kuriose kitose šalyse verčia nerimauti. Lenkijos žiniasklaida skaičiuoja, kad šalyje vien pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuota mažiausiai keliolika paukščių gripo protrūkių paukštininkystės ūkiuose. Štai, vasarį židinys nustatytas Didžiosios Lenkijos vaivadijoje – fermoje viename Ostruvo apskrities kaime teko sunaikinti 21 tūkst. ančių. Po kelių dienų Lenkijos naujienų agentūra PAP pranešė apie dar didesnę nelaimę Ostruvo apskrityje. Paukščių gripas užfiksuotas kalakutų fermoje. Jos savininkams teko sunaikinti 175 tūkst. kalakutų. Didžiosios Lenkijos vaivadijos veterinarijos tarnybos teigimu, situacija buvo suvaldyta, bet viruso protrūkiai kartojasi, o tai labai pavojinga, mat šioje pietinėje šalies dalyje…
