Įvairūs

Irakietis Ibrahimas: pabėgau nuo mirties ir šiandien tenoriu gyventi taikoje ir ramybėje

Ibrahimas – iš pažiūros kuklus, beveik nepastebimas jaunas vyras. Šiek tiek per didelis baltas megztinis ilgomis rankovėmis slepia ant kūno randus, kurie byloja apie sudėtingą jo gyvenimo istoriją. „Mano tėvas – alkoholikas. Jis nuolat žiauriai smurtaudavo. Nuoširdžiai bijojau, kad vieną dieną jis mane tiesiog užmuš, todėl pabėgau į Europą“, – pasakoja 24 metų irakietis, vienas atvykęs iš Irako sostinės Bagdado.

„Mano tėvas mus mušė nuo vaikystės – mane ir mano jaunesnįjį pusiau aklą brolį. Kartą tėvas išstūmė mane iš važiuojančio automobilio. Kai kreipiausi dėl to į policiją, jie pasakė, kad tai yra mano tėvas, todėl tai yra tik mūsų šeimos reikalas. Jis – stipresnis, vyresnis, todėl – visada teisus. Tada buvau dar vaikas“, – su ilgomis pauzėmis dėl besikaupiančių ašarų pasakoja Ibrahimas. – Mano tėvas alkoholikas, todėl užgauliojimai ir smurtas mūsų šeimoje – buvo kasdienybė. Kartą sumuštas tėvo atsidūriau ligoninėje. Kai jis atėjo manęs aplankyti, gydytojams pasakė, kad tai padarė mano draugai.“

Svajoja būti fotografu

Ibrahimas jau nuo vaikystės dirbo ir padėdavo šeimai išsilaikyti. Prieš atvykstant į Lietuvą, jaunas vyras dirbo trijuose darbuose, kad pagelbėtų savo motinai, seserims ir jaunesniajam broliui, o tėvas, kai tik jam prireikdavo – pasiimdavo pinigus ir išleisdavo savo reikmėms.

„Aš mokiausi mechanikos, todėl pirmasis mano darbas ir buvo automobilių taisymas, kitas darbas buvo prekybos centre, o trečiasis – fotografija. Fotografu būti svajojau nuo vaikystės. Sunkiai dirbau dieną ir naktį, kad pagaliau galėčiau nusipirkti fotoaparatą“, – sako Ibrahimas.

Kalbant apie fotografiją, Ibrahimo akys akimirkai suspindi. Su pasididžiavimu jis pasakoja apie didžiausią savo hobį ir telefone rodo dešimtis tūkstančių sekėjų asmeninėje socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje. Joje vyras  dalinasi savo darytomis nuotraukomis. Tačiau dėl nuolat smurtaujančio tėvo Ibrahimui teko apleisti savo aistrą, palikti gimtinę ir gelbėti gyvybę.

Bėgti ir gelbėtis liepė mama

Ibrahimas pasakoja, jog kartais savo mamai duodavo banko kortelę, apie kurią tėvas nežinojo: „Mano mama nedirba, todėl slapta jai duodavau banko kortelę, kad ši galėtų nusipirkti reikalingų daiktų. Jei tėvas apie tai būtų sužinojęs – neabejoju, kad kortelę būtų kaipmat atėmęs.“

Jaunas vyras sako nenorėjęs palikti savo mamos, tačiau tėvo smurtavimas namuose tapo nebepakeliamas.

„Pamenu, buvau savo kambaryje, kai mama pravėrė duris, įdavė man į rankas mano pasą ir pasakė: „Bėk, bėk ten, kur tik gali, nes kitaip tavo tėvas vieną dieną tave užmuš“. Ruošdamasis kelionei įsidėjau vos kelis drabužius, nes veikti reikėjo greitai. Iš pradžių nuėjau pas draugą, su kuriuo socialiniame tinkle „Facebook“ radome grupę, kurioje aprašyta, kaip patekti į Baltarusiją. Tai viena iš nedaugelio šalių, kur irakiečiai gali nukeliauti be vizų. O iš ten – į Europos Sąjungą“ , – teigia Ibrahimas.

Irakietis nusipirko lėktuvo bilietą, nuskrido į Minską, o iš oro uosto su taksi nuvažiavo iki sienos. Pasak Ibrahimo, ten Baltarusijos pasienietis vyrą sulaikė, atliko kratą, paėmė likusius pinigus ir liepė eiti link Lietuvos sienos. Dabar kol kas Ibrahimas gyvena vienoje iš pabėgėlių stovyklų Lietuvoje.

Jaunas vyras sako, kad nors čia jaučiasi labai vienišas, mat didžioji dalis pabėgėlių Lietuvoje glaudžiasi kartu su savo šeimomis, o jis čia neturi nei vieno artimo žmogaus, tačiau džiaugiasi, kad gali nebegyventi nuolatinėje baimėje dėl savo gyvybės.

Ibrahimo svajonė – tapti žinomu fotografu ir sukurti šeimą, susilaukti vaikų, padėti mamai ir jaunesniajam broliui. Tačiau dabar vyras svajoja apie gyvenimą taikoje ir ramybėje: „Niekas neturi man duoti pinigų ir aš to nereikalauju. Žinau, kaip pasirūpinti savimi, aš galiu ir noriu dirbti, man tik reikia vieno šanso pabandyti pradėti viską iš naujo.“

Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie šių pažeidžiamų žmonių bazinių poreikių užtikrinimo savanoriaudami arba paaukodami savo pasirinktą sumą.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorio anketą galite užpildyti čia.

Pasirinktą sumą, kuri bus skirta pagrindiniams pažeidžiamų žmonių poreikiams atliepti, galima aukoti čia: https://donation.redcross.lt/zmogiskumassvarbiausia

Aukoti galima ir skambinant trumpaisiais numeriais – 1410 auka 10 Eur, 1408 auka 5 Eur.

Visos surinktos lėšos bus skiriamos pirmojo būtinumo higienos priemonėms, pieno mišiniams bei kitiems kūdikių ir vaikų produktams, aprangai ir avalynei šaltajam sezonui bei pagalbos organizavimui.

Daugiau informacijos apie visas pagalbos galimybes migrantams ieškokite čia.

Pranešimą paskelbė: Evelina Mišeikytė, Komunikacijos agentūra „Penkiolika minučių iki vidurnakčio“
Irakietis Ibrahimas: pabėgau nuo mirties ir šiandien tenoriu gyventi taikoje ir ramybėje