Įvairūs

Gamybos sektoriuje dirbančios moterys neigia mitą apie „vyrišką“ darbą: geras specialistas neturi lyties

Gamyba tradiciškai laikoma „vyrišku“ sektoriumi, o tokiose įmonėse dirbančių moterų dalis sudaro apie trečdalį visų darbuotojų. Tai iš dalies lemia stereotipas, kad gamybinės profesijos netinka moterims, tačiau pačios šiame sektoriuje dirbančios specialistės yra kitokios nuomonės. Vienos baldų pramonės įmonės kokybės padaliniui vadovaujanti Milda Usavičiūtė įsitikinusi, kad šiuolaikinės moters karjeros pasirinkimas turėtų priklausyti ne nuo aplinkinių nuomonės, o tik nuo jos pačios norų ir pastangų. 

„Anksčiau yra tekę susidurti su aplinkinių priešiškumu dėl neva labai vyriškos specialybės pasirinkimo, tad galiu pasakyti, jog šiandien tokio skirstymo į vyriškus ir moteriškus darbus bei užsiėmimus yra mažiau. Manau, kad toks pokytis įvyko ne tik dėl lyčių lygybės akcentavimo viešojoje erdvėje ir darbo rinkoje, bet ir pačių moterų drąsos išeiti iš šešėlio. Moterys vis dažniau ne tik renkasi darbą gamyboje, bet ir siekia čia užimti vadovaujančias pareigas. Manau, kad geras specialistas ar lyderis neturi lyties, viskas priklauso nuo noro ir pastangų“, – sako M. Usavičiūtė.

Reikia ir technologinių, ir lyderystės žinių

Technologijomis pašnekovė sako susidomėjusi besimokydama mokykloje ir jau tada žinojo, kad dirbs, kaip pati sako, rimtą darbą. Kryptingai to siekusi studijų metais, ir karjerą ji pasirinko su technologijomis susijusioje srityje, o štai į gamybos sektorių pakliuvo neplanuotai.

„Turėjau puikius vadovus, kurie sudomino šia sritimi ir parodė plačias galimybes, tad jau šeštus metus dirbu kokybės srityje gamybos įmonėse, dabar vadovauju kokybės skyriui baldų furnitūros gamybos įmonėje“, – pasakoja M. Usavičiūtė.

Jos teigimu, dirbant vadovaujamą darbą tokioje stereotipiškai vyriška laikomoje srityje kaip gamyba būtina nuolat domėtis ne tik su darbo specifika susijusiomis naujovėmis, bet ir ugdyti lyderystės įgūdžius.

„Kadangi esu pakankamai „šviežia“ vadovė, nuolat ieškau informacijos, padedančios suprasti, kuo gyvena šiuolaikinis pramonės pasaulis, kaip ugdyti „minkštąsias“ savybes, nes šalia technologinių įgūdžių būtinos ir lyderystės žinios. Dėl to kaip ugdytinė (angl. mentee) pasirinkau dalyvauti tarptautiniame projekte „STRADA – moterys gamyboje“, nes jis siūlė visas aktualias temas – nuo lyderystės ir vadovavimo įgūdžių stiprinimo iki dirbtinio intelekto naudojimo gamyboje. Nauda buvo didelė, nes dirbau su man paskirta mentore, užimančia vadovaujančias pareigas gamybos įmonėse, o jos palaikymas ir patarimai leido nustatyti stipriąsias puses, dirbti su trūkumais ir sudaryti aiškų karjeros planą“, – sako pašnekovė.

„Recyclass“ auditorė, plastiko perdirbimo procesų ir jų gaminių sertifikavimo bei konsultavimo paslaugų įmonės „Ecogrant“ vadovė Živilė Ramoškienė, sukaupusi ilgametę vadovavimo patirtį gamybinėje įmonėje „Gerovė“, šiame projekte dalyvavo kaip mentorė, nes, kaip sako, nedažnai tenka susidurti su moterimis, dirbančiomis gamyboje.

„Vyrai, deja, dominuoja, tik klausimas, kodėl? Gal kartais moterys išsigąsta eiti į tokią pakankamai technišką sritį kaip gamyba, joms reikia paskatinimo iš šalies. Dėl to ir norėjosi prisijungti prie projekto ir paskatinti moteris nebijoti. Optimistiškai nuteikė tai, kad yra nemažai jaunų moterų, kurias domina gamyba, jos nori siekti lyderystės – projekte dalyvavo 42 ugdytinės iš Lietuvos. Tokio aktyvumo norisi dar daugiau, todėl turime visi suremti pečius, ypač moterys, ir kviesti merginas į šią sritį“, – teigia Ž. Ramoškienė.

Lietuvoje moterų lyderystės gamybos pramonėje projektą STRADA įgyvendinančios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis sako, kad vyrų dominavimas gamyboje atspindi visuomenėje susiklosčiusias normas, kurios dažnai neturi jokio pagrindo, tad reikia įvairių sričių atstovų susitelkimo ir įsitraukimo, kad situacija keistųsi.

„Šiandien gamyba jau nebėra tokia, kokia buvo prieš kelias dešimtis metų, čia beveik nebeliko sunkaus fizinio darbo, jį keičia skaitmenizuoti, automatizuoti ir robotizuoti sprendimai, tad nėra jokių priežasčių, kodėl moterys negalėtų būti inžinierėmis, dirbti gamyboje. Tai stereotipas, kurį siekiame keisti dalydamiesi patirtimi, kalbėdami apie inžinerines profesijas ir vienodas karjeros galimybes visiems“, – teigia jis.

Rekomenduoja pradėti nuo mokyklos

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti LAMABPO duomenys rodo, kad inžineriją, gamybą ir statybą renkasi studijuoti kelis kartus daugiau vyrų nei moterų. 2022 m. aukštosiose mokyklose šių sričių profesijas rinkosi apie 12 proc. vyrų ir apie 3 proc. moterų, profesinio mokymo įstaigose daugiau kaip 80 proc. stojančiųjų buvo vyrai.

Pasak Ž. Ramoškienės, specialybių skirstymas pagal stereotipą „vyriška-moteriška“ nėra geras, todėl reikėtų kompleksinių sprendimų, kaip tai keisti. Pašnekovė mano, kad pradėti reikėtų dar nuo mokyklos, kur visiems mokiniams turėtų būti pateikiama vienoda objektyvi informacija apie galimų profesijų pasirinkimus.

„Paimkime pavyzdį – tam tikros profesijos atstovo nuotrauka vadovėlyje, ir jei tai profesija iš gamybos srities, galima būtų rodyti, kad robotus gamyklose valdo ne tik vyrai, bet ir moterys. Kitas žingsnis būtų padėti jaunimui išsigryninti, kur yra jų stipriosios savybės ir kaip šias savybes galima realizuoti pasirenkant profesiją. Kartais, kai visuomenėje formuojamas tam tikras įvaizdis apie profesijas, jauna mergina gali bijoti būti pati sau atvira ir pasirinkti dirbti toje srityje, kuri jai patinka, bet visuotinai vadinama „vyriška“, ypač jei draugės keliauja į „moteriškas“ sritis. Per pavyzdžius, sėkmės istorijas taip pat galima pakeisti kartais gal nelabai teisingą tam tikros profesinės srities įvaizdį“, – įsitikinusi ji.

Lyderystės ugdymo programa „STRADA – moterys gamyboje“, finansuojama Europos Sąjungos projekto EIT Manufacturing lėšomis, yra skirta inžinerijos magistrantėms ir doktorantėms bei gamyboje dirbančioms moterims, siekiančioms įsitvirtinti ir plėtoti karjerą šiame sektoriuje. Programa šiemet pirmą kartą buvo įgyvendinta septyniose Europos šalyse: Lietuvoje, Ispanijoje, Italijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Estijoje ir Airijoje. Joje šiemet iš viso dalyvavo 148 ugdytinės ir 104 mentoriai.

Apie LINPRA:

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (LINPRA) yra nepriklausoma verslo savivaldos organizacija, veikianti nuo 1993 metų. Tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu asociacija atstovauja inžinerijos ir technologijų pramonės sektoriaus interesams. Šiuo metu LINPRA sudaro 140 narių, tarp kurių – plastiko, metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, elektrotechnikos, elektronikos ir transporto priemonių gamybos įmonės bei šių sričių mokslo ir mokymo institucijos.

Pranešimą paskelbė: Eglė Cibienė, UAB „Idea Prima”