Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS) turėjo supaprastinti ir palengvinti apmokestinamųjų gaminių ir atliekų apskaitos tvarkymą. Teigta, kad visą informaciją apie apmokestinamąją vertę bus galima gauti iš GPAIS, o Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šios sistemos pagrindu suformuos preliminarias deklaracijas ir apskaičiuos mokesčius. Taigi mokesčių mokėtojai, taupydami laiką ir lėšas, gaus apskaičiuotą sumą, reikalingas pažymas ir beliks tik sumokėti mokesčius valstybei.
Tačiau dabar įmonės turi kur kas daugiau galvos skausmo – reikalinga skirti ir daugiau lėšų, ir laiko duomenų kėlimui į GPAIS. Apskaitininkai turi daugybę klausimų, ką daryti vienu ar kitu atveju, o pati sistema, pasak „Count line“ lektorių Nataljos Kobzevienės ir Jurgitos Navikienės, turėtų būti tobulinama, kad taptų patogiu darbo įrankiu. Negana to, šiais metais turėtų būti vykdomi tikrinimai už 2018-uosius metus ir kol kas nežinome, kas laukia neteisingai sukėlusiųjų duomenis į GPAIS. Pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio nuostatas, įmonės už pakuočių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymą gali sulaukti baudų nuo 120 iki 850 eurų.
„Dingsta“ antrinės ir tretinės pakuotės
N. Kobzevienė: Taikant kolektyvinę atsakomybę, paaiškėjo, kad subjektai GPAIS sistemoje pagal eilę rodo pirmines, antrines ir tretines pakuotes, o atliekų tvarkytojai pateikė informaciją, kad sutvarkytos tik pirminės pakuotės. Taigi kyla klausimas – dabar reikia pergrupuoti antrines ir tretines pakuotes į pirmines ar taip ir palikti? Jeigu viskas bus palikta taip, kaip yra dabar, susidaro vaizdas, jog į Lietuvą buvo įvežtos kelios pakuočių grupės, tačiau perdirbta tik viena. Antrinės ir tretinės pakuotės kažkur „dingsta“ ir kyla klausimas – už jas reiks mokėti mokesčius ar ne?
Dabar įmonių darbuotojai turi patys deklaracijose pergrupuoti informaciją apie pakuotes pagal turimus savo duomenis, bet neišeinant už nurodytų ribų. Todėl dažnu atveju pateikiama atliekų tvarkytojų ir darytojų informacija skiriasi, nėra aišku, kaip tiksliai reikia pildyti šiuos duomenis ir įmonių darbuotojai nesuprantama, kam reikalingos kelios pakuočių grupės.
J. Navikienė: Labai svarbu tai, kad mokestis už Lietuvos rinkai arba savoms reikmėms tiektas pakuotes – įmonės sandėlyje išpakuotas importuotas pakuotes – mokamas už visas (pirmines, antrines, tretines) pakuotes. Trumpai tariant, nėra jokio skirtumo, kokios eilės pakuotė buvo – mokesčio tarifas yra tas pats konkrečiai pakuotės rūšiai, pvz., skirtingas tarifas yra popierinei ir kartoninei pakuotei, kur kas didesnis plastikinei ir PET pakuotėms. Todėl dažnai įmonėms ir kyla abejonių – kokia prasmė skirstyti pakuotes į tam tikrą eilę, pirminę, antrinę ar tretinę, kai atliekų tvarkytojai išduoda apibendrintas pažymas. Tokiu atveju įmonės lieka taisyklių įkaitėmis, o įmonių atsakingi darbuotojai turi chronišką galvos skausmą.
Manau, jog GPAIS sistemoje reikia sąžiningai nurodyti, kurios eilės pakuotė yra – pirminė, antrinė ar tretinė. Pildant aplinkos taršos pakuočių atliekų deklaraciją (FR0524), įmonės pasirenka, ar visas pakuotes reikia nurodyti kaip pirmines, nes tokias pažymas jie turi iš atliekų tvarkytojų, ar skirstyti pakuotes į pirmines, antrines ir tretines ir taip nesilaikyti atliekų tvarkytojo pažymoje nurodytos informacijos. Oficialios nuomonės šiuo klausimu nėra. Bet kuriuo atveju ramu tik dėl to, kad abiem atvejais mokestis sumokamas teisingai ir pilnai.
N. Kobzevienė: Dar norėčiau papildyti, kad šiuo klausimu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turi vienokį požiūrį – visas dėmesys skiriamas deklaracijų ir mokėjimų procesams, o aplinkosaugos nuomonė apie tai, kaip tvarkyti apskaitą, kitokia, todėl ir baudos skiriamos skirtingais pagrindais. Todėl šiandien negalime apjungti šių klausimų į vieną. Beje, pakuočių grupavimas yra sąlyginis, nes kas vienai įmonei yra pirminės, antrinės, tretinės pakuotės, kitoje įmonėje gali būti tik pirminės pakuotės. Pildant duomenis, svarbiausia, kad deklaracijoje ir GPAIS sistemoje esantys duomenys sutaptų, t. y. kad pakuočių kodai būtų vienodi.
Suvedami duomenys ir apie prekes, ir apie pakuotes
N. Kobzevienė: Kita problema, su kuria susiduria apskaitininkai – tai prekių sąrašai. Nors svarbiausias tikslas – surinkti informaciją, kiek ir kokių pakuočių išleista į Lietuvos rinką, apskaitos pagrindą sudaro prekės, kurios buvo pakuotėje, o pakuotė tampa tų prekių priedu. Sudaromuose tokiuose sąrašuose yra keli tūkstančiai vienetų, beje vienodos prekės gali būti skirtingai pakuojamos. Taigi apskaitininkas turi suvesti visą reikalingą informaciją ir apie prekes, ir apie pakuotes – tai atima kur kas daugiau laiko, negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
J. Navikienė: Prekių sąrašai – pati opiausia problema. Įmonės buhalterija tokiu atveju gali „išsipūsti“, nes reikės samdyti vieną ar kelis papildomus apskaitininkus ne tik buhalterijai, bet ir sandėliui. Todėl dažna įmonė šiuo atveju „griebiasi šiaudo“, kuomet pakuočių ir jų atliekų tvarkymo taisyklėse yra nurodyta, kad gamintojai gali pakuočių apskaitai taikyti balanso metodą, t. y. nurašyti per mėnesį sunaudotas pakavimui pakuotes, neprirašant prie gaminamos ar prekiaujamos produkcijos sąrašo. Taigi prekiniu vienetu laiko atskirą pakuotės rūšį, pavyzdžiui, antrinę kartoninę tam tikrų išmatavimų dėžę. Importuotojai tokios prabangos neturi, nes taisyklėse jiems tai nėra leidžiama, bet, neturėdami kitos išeities, praktikoje jie darbą organizuoja panašiai, kaip aprašytoje situacijoje tvarkosi gamintojai.
N. Kobzevienė: Vis dėl to norėčiau pabrėžti, kad tai ne buhalterinė, o valdymo apskaita (kai modulis gali būti įkomponuotas į apskaitos sistemą arba naudojamas atskirai). Dėl draudimo tvarkyti apskaitą pagal pakuotės rūšis daug rašoma visoje aplinkosaugos konsultacinėje medžiagoje ir, nors praktikoje pildyti informaciją apie pakuotes pagal rūšį patogiau, tai nėra rekomenduotina, nes tai sukelia problemų tvarkant aplinkosaugos apskaitą.
Papildomas rebusas – pakuočių svorio nustatymas
N. Kobzevienė: Papildomu rebusu tapo ir pakuotės svorio nustatymas – siūloma patiems sverti gaunamą pakuotę arba priimti tiekėjo nurodytą svorį. Tačiau tiekėjų svoriai dažnokai būna padidinti. Pavyzdžiui, tiekėjas pardavimo dokumentuose nurodo, kad pakuotės svoris yra 2 tonos. Įmonė atlieka kontrolinį svėrimą ir nustato, kad faktiškai pakuotės sveria 1,7 tonos. Kadangi patikrinimo metu turi būti remiamasi pirminiais dokumentais, t. y. tiekėjų išrašyta informacija, įmonė negalės įrodyti, kad jos viduje surašyta pažyma dėl svorio yra teisingesnė už tiekėjo dokumentus. Kitu atveju, jeigu pirkėjas nurodys į Lietuvą išleistą kiekį, kurį nurodė tiekėjas, t. y. 2 tonas, ir pateiks atliekų tvarkytojui tokią informaciją, tai atliekų tvarkytojai įsipareigoja surasti ir perdirbti tą virtualų svorį. Ar neatrodys Lietuva kitų valstybių akyse, kaip nesugebanti sutvarkyti atliekų, nes perdirbtų atliekų procentas bus dirbtinai sumažintas? Todėl galima teigti, kad ne tik verslininkai mokės didesnius mokesčius dėl nepagrįstai padidinto svorio, bet ir atliekų tvarkytojai negalės džiaugtis augančiu tvarkymo procentu.
J. Navikienė: Praktinis patarimas tokiose situacijoje – įrodymų rinkimas, pavyzdžiui, fotografuoti gautą krovinį ir tuomet surašyti pakuotės svėrimo aktą. Kad būtų dar tvirčiau, galima pakuotės svėrimo aktą nusiųsti ir tiekėjui, prašant paaiškinti tokio neatitikimo priežastis. Jeigu atsakymas ir nebūtų gautas – bent turėtumėte įrodymus, kad ėmėtės veiksmų.
Skirti baudas būtų nelogiška
N. Kobzevienė ir J. Navikienė teigia, jog natūralu, kad duomenys, suvesti į GPAIS, už 2018 metus gali būti netikslūs – tam įtaką padarė GPAIS sistemos trūkumai. Už praeitus metus įmonės ir toliau pildė deklaracijas patys ir popierinių dokumentų poreikis taip pat išliko. Įmonių gaminių, pakuočių ir atliekų apskaita buvo toliau tvarkoma įmonių viduje, tačiau prie viso to prisidėjo testavimas ir klaidų nustatymas darbuotojų sąskaita. Pasak lektorių, kadangi GPAIS sistema iki šiol nėra paruošta šimtaprocentiniam tinkamam naudojimui, būtų nelogiška skirti bet kokias baudas ar taikyti kitokias sankcijas už 2018 metus.
Pranešimą paskelbė: Akvilė Pušinskaitė, Agentūra 1323 (UAB Trylika-dvidešimt trys)