Įvairūs

Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komiteto posėdyje: diskutuojama bendros Baltijos valstybių operatyvinės erdvės kūrimo ir būtinybės įtraukti į šį procesą visuomenę klausimais

2023 m. gegužės 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienosSeimo nuotraukosSeimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Gegužės 12 d. Seimo Pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Seimo narys Audrius Petrošius dalyvauja Rygoje vykstančiame Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.

Susitikime aptariamas bendros, gerai veikiančios Baltijos valstybių operatyvinės erdvės kūrimas siekiant spręsti dabartinius ir būsimus iššūkius regiono saugumui. Anot Seimo Pirmininko pavaduotojo, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje nario A. Mazuronio, „sukūrus bendrą, gerai veikiančią Baltijos valstybių operatyvinę erdvę būtų galima greičiau ir labiau koordinuotai reaguoti į bendrus iššūkius ir grėsmes, taip pat apskritai reikšmingai pagerinti Baltijos valstybių bendradarbiavimą gynybos srityje“.

Posėdyje diskutuojama, kad Baltijos valstybių karinio bendradarbiavimo potencialas nėra išnaudojamas pakankamai. Kaip sako Seimo Pirmininko pavaduotojas, „Baltijos Asamblėja jau seniai ragina Baltijos valstybes glaudžiau bendradarbiauti karinėje srityje ir nustatė spragas karinio mobilumo, oro ir jūrų gynybos, bendros karinės įrangos pirkimo, kibernetinio saugumo ir visuomenės požiūrio į saugumą srityse“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko L. Kasčiūno pastebėjimu, įvairią trišalę veiklą ir projektus Baltijos valstybės vykdo jau daugelį metų. „Nepaisant to, kad visose srityse dar yra trūkumų, daugybė Baltijos valstybių karinio bendradarbiavimo veiklų buvo sėkmingos ir naudingos tiek pačioms šalims, tiek visam Baltijos regionui.

Baltijos valstybės aktyviai dirbo įgyvendindamos karinio mobilumo iniciatyvą, kuria siekiama suderinti muitų ir tarpvalstybinio judėjimo oru, sausuma ir jūra reikalavimus Europos Sąjungoje. Šalys koordinavo savo darbą įgyvendindamos „Rail Baltica“, įskaitant karinio mobilumo reikalavimų integravimą į projektą. Baltijos valstybės taip pat sinchronizuoja savo nacionalinę karinę oro erdvę įgyvendindamos Karinės oro erdvės bloko koncepciją“, – priduria Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Baltijos valstybių pajėgų vienijimas regioninio saugumo užtikrinimui įtraukiant visą visuomenę – nepaprastos svarbos klausimai, kuriuos aptariame komiteto posėdyje“, – sako Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas A. Petrošius. Pasak parlamentaro, Rusijos karas Ukrainoje parodė, kad „Baltijos valstybės turi pasirengti karinėms ir nekarinėms, vadinamosioms hibridinėms, grėsmėms. Daugiasluoksnės grėsmės kelia pavojų visai visuomenei, todėl gynyboje turėtų dalyvauti ne tik, kaip įprasta, karinės struktūros, bet ir visa visuomenė“. Visos visuomenės įtraukimas į regioninį saugumą – tai atsparumo didinimas naudojantis žmonių gebėjimais, informacinėmis sistemomis, kultūra, politika, ekonomika ir infrastruktūra.

„Baltijos valstybės jau susiduria su daugybe hibridinių grėsmių, todėl į nacionalinio ir regioninio saugumo užtikrinimą gyvybiškai svarbu įtraukti visą Baltijos valstybių visuomenę“, – pabrėžia A. Petrošius.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija