Pagalba konkretiems žmonėms nelaimės akivaizdoje išlieka pagrindiniu lietuvių aukojimo varikliu – rodo 2025 metų aukojimo portalo Aukok.lt duomenys. Kartu pastebimos ir kitos aukojimo tendencijos: auga verslo įsitraukimas bei formuojasi reguliaraus, tvaresnio aukojimo kultūra. Šventinis dosnumo pikas  Portalo duomenimis, aukojimas Lietuvoje vis dar glaudžiai susijęs su šventėmis. Žmonės gerokai dažniau linkę aukoti prieš Kalėdas ir Velykas. 2025-aisiais dosniausiu mėnesiu tapo gruodis – per jį paaukota 144,5 tūkst. eurų. Palyginimui, lapkritį surinkta 51 tūkst. eurų, o rugsėjį ir spalį – po 17 tūkst. eurų. Vien per gruodį atlikta 4,5 tūkst. aukojimų, iš jų 2,8 tūkst. – unikalūs.  Bendra aukojimų suma praėjusiais metais siekė 580 tūkst. eurų, žmonės aukojo 18,3 tūkst. kartų. Vidutinė…

2025 metais Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje apsilankė rekordinis skaičius žmonių – daugiau nei 85 tūkst. Šie skaičiai atspindi didėjantį visuomenės susidomėjimą gamtamokslinėmis temomis ir muziejaus siūlomomis pažinimo formomis – nuo savarankiško ekspozicijų tyrinėjimo iki gyvų edukacinių veiklų. Atsižvelgiant į kintančius lankytojų poreikius, muziejuje tęsiami atnaujinimo darbai – šiais metais bus pristatomos dvi naujos interaktyvios ekspozicijos.  Didėjant lankytojų srautams, 2025 m. muziejuje buvo įdiegtos papildomos savarankiško pažinimo priemones. 2025 m. buvo sukurta nemokama lankytojo vedlio programėlė, prieinama lietuvių, anglų, vokiečių ir ukrainiečių kalbomis, ekspozicijoje integruotas informacinis terminalas. Šios priemonės leidžia individualiai tyrinėti ekspozicijas ir susipažinti su jose pristatomomis gyvūnų rūšimis.  Nors savarankiško muziejaus ekspozicijos pažinimo galimybės išaugo, lankytojų susidomėjimas ekskursijomis…

Aiškus prioritetų nusistatymas, darbo aplinkoje yra esminė taisyklė, siekiant rezultatų. Tačiau šiandien darbuotojai vis dažniau susiduria su situacija, kuomet visoms užduotims yra priskiriamas vienodas svarbos bei skubumo lygis. Specialistas Lukas Kulikauskas-Maršantas atkreipia dėmesį, kad ilgainiui ši tendencija slopina komandos gebėjimą kurti pridėtinę vertę: „Tokioje situacijoje kenčia darbuotojo autonomija, jis nustoja kurti vertę ir tampa tiesiog gaisrų gesintoju“.  „Mostai“ organizacijos vadovas ir komandų ugdymo ekspertas Lukas Kulikauskas-Maršantas teigia, jog darbuotojai vis dažniau atsiduria aplinkoje, kurioje kiekviena užduotis įvardijama kaip prioritetas. Jo teigimu, toks komandinio darbo paradoksas, kuomet per didelis prioritetų kiekis iškraipo darbų vertinimą, formuoja klaidingas interpretacijas apie komandos kompetenciją ir mažina efektyvumą – tolina darbuotojų motyvaciją ir kelia konkurenciją darbe.…

Renkantis darželį vaikui, sprendimas dažniausiai būna labai asmeniškas. Tai ne tik klausimas, kur vaikas praleis dieną, bet ir kam bus patikėta jo kasdienė nuotaika, saugumas, pirmosios draugystės bei savarankiškumo pamokos. Šiuolaikinės šeimos vis dažniau ieško ne „institucijos“, o vietos, kur vaikas jaustųsi ramiai, priimtas ir suprastas. Dėl šios priežasties privatūs darželiai tampa vis dažnesniu pasirinkimu. Kas šiandien svarbu tėvams Šeimų kasdienybė per pastaruosius metus gerokai pasikeitė. Darbo tempas tapo intensyvesnis, ribos tarp darbo ir laisvalaikio dažnai išnyksta, o laikas kartu su vaiku įgauna dar didesnę vertę. Todėl tėvai nori būti tikri, kad kol jie dirba, vaikas yra aplinkoje, kurioje jam gera. Šiandien svarbu ne tik, ar vaikas pavalgė ir pamiegojo.…

Tarp Lietuvos verslininkų vis dar gaji nuomonė, kad jei įmonė neturi pastatų ar žemės – ji negaus ir paskolos plėtrai.Tačiau „SME Bank“ ekspertai teigia, kad tai yra pasenęs mitas. Pasinaudojus specialiomis garantijomis, finansavimą šiandien galima gauti vertinant ne įmonės turtą, o jos idėją ir uždirbamus pinigus. „SME Bank“ Verslo bankininkystės vadovas Lukas Baškys pastebi, kad užstato trūkumas dažniausiai stabdo sparčiai augančias smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmones. Jos turi potencialo, bet neturi sukaupto nekilnojamojo turto, todėl plėtrą dažnai atideda geresniems laikams. „Verslo bendruomenėje vis dar trūksta žinių apie tai, jog užstatas nebėra vienintelis kelias gauti finansavimą. Dalis įmonių nė nežino, kad pasinaudojusios bankų kartu su Europos investicijų fondu įgyvendinama finansavimo…

Yra dalykų, kurie teisėje turėtų būti žinomi, kaip matematikoje du kart du. Vienas jų – nukentėjusiojo dalyvavimas administraciniame procese – būtina sąlyga teisingam sprendimui. Administracinių nusižengimų bylose neužtenka formaliai pripažinti nukentėjusiojo teises – jos turi būti realiai įgyvendinamos. Vien faktas, kad asmuo įvardytas nukentėjusiuoju, dar nereiškia, jog jis turėjo realią galimybę pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininko Domanto Velykio, teismų praktika aiškiai sako, kad jeigu nukentėjusysis neturi realios galimybės dalyvauti procese, toks bylos nagrinėjimas negali būti laikomas teisėtu.  Šią poziciją nuosekliai grindžia ne tik Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, bet ir  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai. Pasak teisininko, pirmiausiai būtina suprasti  nukentėjusiojo administraciniame procese sąvoką. Administracinių nusižengimų kodekse…

Klaipėdos universiteto Mokslo ir inovacijų prorektorė doc. dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė 2026 m. sausio 23 d. vykusio Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdžio metu išrinkta LURK Mokslo komiteto pirmininke. Pirmininkę vienerių metų kadencijai rinko kolegos – Lietuvos universitetų mokslo sričių vadovai, todėl šis sprendimas laikytinas aiškiu akademinės bendruomenės pasitikėjimo ženklu ir pripažinimu už nuoseklų darbą mokslo, inovacijų ir akademinės politikos srityse. Lietuvos universitetų rektorių konferencija koordinuoja aukštųjų mokyklų rektorių tarpusavio ryšius bei ryšius su valstybės valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis. Ji teikia siūlymus studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais, dėl aukštojo mokslo (studijų, aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų perkvalifikavimo, mokslininkų rengimo, universitetų mokslinio ir kūrybinio darbo) valstybės politikos, palaiko…

Klinikinis logopedas ligoninėje – tai sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis su sudėtingais ir dažnai gyvybiškai svarbiais sutrikimais, atsirandančiais po neurologinių pažeidimų. Po insulto, galvos traumų ar kitų galvos smegenų ligų pacientams gali sutrikti ne tik kalbėjimas, bet ir kalbos suvokimas, rijimas, balsas, skaitymas, rašymas bei pažintinės funkcijos. Šie pokyčiai daro tiesioginę įtaką žmogaus savarankiškumui, bendravimui ir gyvenimo kokybei. Tokiais atvejais klinikinio logopedo darbas tampa neatsiejama gydymo ir reabilitacijos proceso dalimi – jis padeda atkurti prarastas funkcijas, ieško alternatyvių komunikacijos būdų, užtikrina saugų rijimą ir prisideda prie paciento grįžimo į kasdienį gyvenimą. Apie klinikinių logopedų darbo specifiką ligoninėje, dažniausiai pasitaikančius sutrikimus ir kalbos bei kitų funkcijų atkūrimo procesą aiškina Vilniaus universiteto ligoninės…

Į Lietuvą atkeliaujantys iki 30 laipsnių siekiantys šalčiai taps rimtu išbandymu daugiabučių namų inžinerinėms sistemoms. Specialistai įspėja – net ir menkiausias neatsargumas gali baigtis užšalusiais vamzdžiais, sprogusiais radiatoriais ar brangiai kainuojančiomis avarijomis. Nors daugiabučiai projektuojami taip, kad atlaikytų žemas temperatūras, ekstremalus šaltis vis tiek kelia papildomų rizikų. Specialistai pabrėžia: tokiomis sąlygomis svarbus ne tik tinkamas tarnybų pasirengimas, bet ir atsakingas pačių gyventojų elgesys. „Kuo oro temperatūra žemesnė, tuo pavojus daugiabučių inžinerinėms sistemoms didesnis. Didžiausia rizika kyla šildymo ir vandentiekio sistemoms, nes jos greičiausiai reaguoja į staigius temperatūrų pokyčius. Mūsų specialistai iš anksto pasiruošė ekstremaliems orams ir budi sustiprintomis pajėgomis, tačiau labai svarbus ir pačių gyventojų įsitraukimas“, – sako „Mano BŪSTO“…

Estetinė ginekologija – vis dar nauja, tačiau sparčiai populiarėjanti sritis, keičianti požiūrį į moters intymią sveikatą. Ši tarpdisciplininė medicinos šaka jungia ginekologiją ir estetinę chirurgiją, siekdama spręsti ne tik išvaizdos, bet ir dažnai nutylimas funkcines problemas – nuo makšties sausumo iki šlapimo nelaikymo ar lytinio diskomforto. Plačiau apie tai pasakoja Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos  „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Violeta Stigienė. „Estetinė ginekologija apima tiek chirurgines, tiek minimaliai invazyvias procedūras – nuo lytinių lūpų korekcijos ir mergystės plėvės atstatymo iki plazmos turinčių trombocitų (PRP) terapijos ar lazerinių sprendimų. Tai galimybė moterims ne tik pagerinti intymios srities išvaizdą, bet ir susigrąžinti pasitikėjimą savimi, fizinį…