Ateitininkų federacija – viena seniausių Lietuvoje, jau daugiau nei šimtmetį gyvuojanti katalikiška jaunimo ugdymo organizacija, vienijanti jaunuolius, turinčius stipriątautinę ir katalikišką savimonę, gebančius aktyviai ir kūrybingai reikštis įvairiose gyvenimo ir kūrybos srityse, ir tuos, kurie šių dalykų siekia. Šio ugdymo tikslas ir atsakymas į klausimą, kokiomis priemonėmis jo siekiama, išdėstyta neseniai paskelbtoje Ateitininkų ugdymo koncepcijoje.
Ateitininkų ugdymo koncepcija prasideda nuo minties, kad bet koks ugdymas siekia kažkokio tikslo. O krikščioniško ugdymo tikslas, anot ateitininkų, yra padėti jaunam žmogui tapti tuo, kuo jis gali tapti pagal Dievo sumanymą, padėti atsiskleisti jo prigimtiniams talentams tam, kad jisai galėtų tapti geriausia savo versija. Todėl Dievas šaukia žmogų. Visi žinome, kad kiekvienas turime pašaukimą. Pašaukimas yra kvietimas pasiekti gėrį, kuris yra reikalingas tam, kad mes galėtume būti tikrai laimingi. O ateitininkiškas ugdymas remiasi tokia prielaida, kad egzistuoja kelių lygių pašaukimai. Pirmiausia egzistuoja krikščioniškasis mūsų pašaukimas nurodantis, kad visi esame Dievo šaukiami tam tikram labai svarbiam ir dideliam bendram tikslui. Taip pat gali būti mūsų asmeninis pašaukimas, kaip mes asmeniškai esame pakviesti prisidėti prie bendro gėrio savo talentais, unikaliomis savybėmis. O tarp šitų dviejų pašaukimų taip pat yra ir bendruomeninis pašaukimas, kuris atspindi tai, jog mes, socialiniai kūriniai, patys vieni sau nesame pakankami, mums reikalinga bendruomenė, kad galėtume kartu pasiekti kažką svarbaus, gero.
O koks yra bendras visų krikščionių pašaukimas ir turėtų būti krikščioniško ugdymo pagrindinis tikslas? Ateitininkų atsakymas į šį klausimą yra įvardintas Didžiajame įsakyme, kurį nurodė pats mūsų Viešpats Jėzus Kristus. Evangelijoje pagal Morkų jis užrašytas taip: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visu protu, visomis jėgomis, mylėk savo artimą kaip save patį.“ Ir nesvarbu, kokių kitų gerų tikslų siektų jauno žmogaus ugdymas, jeigu mums nepavyksta išugdyti jauno žmogaus, kuris mylėtų Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visu protu, visomis jėgomis ir mylėtų savo artimą kaip save patį, tai galima sakyti, kad jis, deja, nepasiekė to, kam buvo pašauktas. O ateitininkų bendruomeninis pašaukimas yra Didįjį Dievo įsakymą įgyvendinti arba būti pajėgiais įgyvendinti tam tikrose konkrečiose srityse, kurias nurodo Ateitininkų federacijos penki principai: katalikiškumas, inteligentiškumas, šeimyniškumas, tautiškumas ir visuomeniškumas. Šie principai mus kviečia įgyvendinti tai, kas yra faktiškai įmanoma, tam, kad pasiektume Gėrį. Ateitininkų katalikiškumo principas pirmiausiai nurodo, kad ateitininkų organizacijos nariai turi išmokti pamilti Bažnyčią ir stengtis būti kuo geresni, kuo naudingesni Dievo tautos nariai. Tautiškumo principas kaip gebėjimo mylėti objektą nurodo tautą. Šeimyniškumo principas, aišku, kalba apie tai, kad svarbu branginti šeimą, o taip pat ir bendruomenę. Inteligentiškumo principas nurodo į pašaukimą pažinti tiesą ir grožį ir juos pamilti. O visuomeniškumo principas yra tas, kuris nurodo pašaukimą mylėti žmogų kaip visuomenės dalį ir rūpintis ne tik savo asmeniniu, bet bendruoju gėriu.
Ateitininkų ugdymo koncepcija pirmiausia atsako į klausimą, kaip pašaukimus suvokia ateitininkai. Tačiau ji ne tik nurodo, kad ateitininkai padeda žmogui skleistis ir siekti savo pašaukimo, bet ir kokiu būdu. Visų pirma, ugdymas yra sėkmingas tik tada, kai jis žmogų paskatina mylėti. Svarbu žmogui duoti priežastį mylėti, nes, kol nėra nusiteikimo mylėti, tol negali tikėtis, kad žmogus mylės Dievą, tėvynę ar savo artimą taip, kaip gali mylėti. Pirmasis motyvas, kuris skatina tai daryti, yra Gėrio, Grožio ir Tiesos pažinimas. Neįmanoma mylėti Dievo, jeigu neatpažįstame Dievo kaip Gėrio, neįmanoma mylėti savo tėvynės, jeigu nelaikome jos svarbiu gėriu, kuriam turime egzistencinę skolą. Neįmanoma branginti ir vertinti šeimos, jeigu nematome, kad šeima yra tai, be ko negalėtume gyventi pilnaverčio gyvenimo. Bet toks apsisprendimas mylėti yra pirmas žingsnis.
Antras labai svarbus ateitininkiško ugdymo sampratos elementas yra dorybės. Dorybės yra tai, kas duoda mums pajėgumą mylėti. Tai yra tvirtumas, drąsa, taip pat išmintis, saikingumas. Visi šie dalykai suteikia mūsų meilei raumenis. Bet turėti raumenis irgi nėra gana, tad čia glūdi ateitininkų ugdymo koncepcijos trečias elementas – kompetencija. Neužtenka turėti jėgos, reikia turėti ir išmanymo, nes savo jėga ir gerais norais galime padaryti daugiau žalos negu naudos. Taigi, ateitininkiškas ugdymas ir siekia padėti jaunam žmogui įgyvendinti jo krikščioniškąjį, bet taip pat ir jo kaip ateitininkų organizacijos nario pašaukimą išmokydamas ir įgalindamas jį mylėti bei suteikdamas tam reikalingas kompetencijas.
Visą ugdymo koncepciją galima rasti ČIA.
Pranešimą paskelbė: Ignas Kriaučiūnas, Ateitininkų federacija
