2024 m. rugsėjo 26 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriumi ir Valstybine kalbos inspekcija pristatė septintą šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurios metu buvo diskutuota apie Lietuvoje gyvenančių imigrantų integraciją ir įsidarbinimą bei apie būsimus Valstybinės kalbos įstatymo pokyčius.
Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininko dr. Audriaus Valotkos nuomone, per kelis metus sociolingvistinė situacija šalyje pasikeitė ir pabrėžė, kad lietuvių kalbos viešumoje turėtų būti kuo daugiau: „Per pastaruosius kelis metus Lietuvos sociolingvistinė situacija yra labai pasikeitusi. Kaip mes turėtume į tai reaguoti? Manau, kalbant apie lingvistines teises, geras yra šviesaus atminimo buvusios teisingumo ministrės M. Vainiutės apibrėžimas, kad valstybinės kalbos statutas reiškia, jog mūsų kalbos viešojoje erdvėje turėtų būti kuo daugiau“, – svarstė A. Valotka.
Seimo narė Dalia Asanavičiūtė teigė, kad Lietuva vienintelė Europoje leido ukrainiečiams iki šiol nesimokyti mūsų kalbos, tačiau dabar imigrantams turi būti suteikta teisė integruotis į Lietuvos visuomenę, o Valstybinės kalbos įstatymo pokyčiai turėtų tai įgyvendinti:
„Visi čia atvykę ukrainiečiai, kurie bėgo nuo karo, atvyko išskirtinėmis sąlygomis. Ir mes vieninteliai Europoje leidome 3 metus nesimokyti lietuvių kalbos. Mes esame pakantūs, tolerantiški ir mes tuo didžiuojamės. Todėl šis įstatymas, kuris pradės veikti nuo 2026 metų, įgyvendintų teisę suprasti ką žmogus parduoda, kalba, kaip tave aptarnauja, padėti žmogui suprasti kalbą ir integruotis į šią visuomenę“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsieniečių integracijos grupės patarėja Gražina Genė teigė, kad dauguma baltarusių ir ukrainiečių sieja savo ateitį su Lietuva, todėl turėtų mokėti lietuvių kalbą. Tačiau klausimų vis dar kyla dėl imigrantų iš vidurinės Azijos: „Daugiausia žmonių į Lietuvą atvyksta iš postsovietinių šalių, pavyzdžiui Uzbekistanas, Tadžikistanas, Kirgizijos ir Azerbaidžano, kurie kalba rusiškai. Tačiau sunku pasakyti ar jie ilgam atvyksta į Lietuvą, ar mes esame tik tarpinė stotelė, ir kiek tai įpareigotų juos mokytis lietuvių kalbos. Bet Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, manau, turėtų mokytis lietuvių kalbos, nes didžioji dalis jų sieja ateitį su Lietuva“, – kalbėjo G. Genė.
Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata siūlė, kad imigrantai turėtų mokytis lietuvių kalbos net ir tuo atveju, kai Lietuva jiems yra tik tarpinė stotelė: „Manau, kad, mokant imigrantus lietuvių kalbos, pinigai nebūtų išleisti veltui. Tai būtų įžanga į kultūros pažinimą. Jeigu žmogus vėliau išvyks iš Lietuvos, vis tiek dalis kalbos išliks atmintyje“, – svarstė R. Lopata.
Advokatas, buvęs Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis pastebėjo, kad statybų sektoriuje dirbantys imigrantai privalo bent minimaliai mokėti lietuvių kalbą dėl šio darbo specifikos: „Statybose mes galime versti instrukcijas į bet kokią kalbą, bet tada, kai reikės šaukti, kad pasitrauktų nuo traktoriaus, ir darbuotojas nesupras, tada mes pamatysime, kad tokiame operatyviniame lygmenyje neužtenka darbuotojo teisės žinoti darbo reikalavimus. Vadinasi darbuotojas privalo turėti minimalų kalbos žinių bagažą“, – dėstė V. Mačiulaitis.
Diskusijoje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi: dr. Audrius Valotka, Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas; Dalia Asanavičiūtė, Seimo narė; Gražina Genė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsieniečių integracijos grupės patarėja; Vilius Mačiulaitis, Advokatas, buvęs Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius; Ernesta Varnaitė, Užimtumo tarnybos Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja.
Diskusiją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.
Daugiau informacijos:
Raimundas Lopata
Ateities komiteto pirmininkas
El. p. [email protected]
Pranešimą paskelbė: Valdas Sinkevičius, LRS kanceliarijos Seimo ryšių su visuomene skyrius
