Velykos – viena šviesiausių ir jaukiausių pavasario švenčių, simbolizuojanti atgimimą, naują pradžią ir bendrystę. Tai metas, kai šeimos susirenka prie bendro stalo, dalijasi margučiais, tradiciniais patiekalais ir nuoširdžiais palinkėjimais. Vis dažniau šią šventę papildo ir simbolinės dovanos, kurios leidžia parodyti dėmesį artimiesiems. Pasak Kitchen Honey lietuviško medaus tiekėjo, vienas iš vis labiau populiarėjančių pasirinkimų – medaus dovanos Velykoms. Velykų prasmė ir dovanų simbolika Velykos Lietuvoje siejamos su gamtos atbudimu, pavasario spalvomis ir gyvybės atsinaujinimu. Tai šventė, kurioje svarbiausia ne dovanų dydis ar vertė, o pats dėmesys ir šiluma. Dovanos dažniausiai būna simbolinės, skirtos pradžiuginti ir palikti malonų jausmą. Medaus dovanos puikiai dera prie šios šventės prasmės. Medus nuo seno laikomas…
Kaip širdelės forma veikia emocijas? Psichologė įvardijo, kodėl perkame šio simbolio prekes
Artėjant Valentino dienai, parduotuvių lentynose vis dažniau pasirodo širdelės formos saldainiai, sausainiai ar net traškučių pakuotės. Nors kai kuriems tokia simbolika gali pasirodyti pernelyg saldi, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pastebi, kad dauguma pirkėjų vis tiek neatsispiria širdelės formos prekėms. Kodėl šis simbolis turi tokį stiprų poveikį? Pasak psichologės Justinos Rybakovaitės, širdelės forma daro gilesnį emocinį poveikį, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Simboliai nėra tik vaizdiniai ženklai – jie yra emocinės ir psichologinės prasmės nešėjai. Širdelės forma, būdama visuotinai atpažįstamu meilės simboliu, suaktyvina tam tikrus asociatyvius tinklus mūsų smegenyse net tada, kai kontekstas nėra romantiškas“, – aiškina psichologė Justina Rybakovaitė. Šie psichologiniai mechanizmai atsispindi ir praktiniuose sprendimuose – prieš Valentino…
118 vietoje „Google“ ir melodijos už tris litus: kaip gyvenome prieš programėlių erą?
118 vietoje „Google“ ir melodijos už tris litus: kaip gyvenome prieš programėlių erą? Kasmet pasaulyje atsisiunčiama daugiau nei 100 mlrd. mobiliųjų programėlių, o telefonuose telpa kone visas mūsų gyvenimas. Tačiau dar visai neseniai skaitmeninis pasaulis apsiribodavo paskutiniais žurnalų puslapiais ir trumpaisiais numeriais. Pasak Linos Bandzinės, „Telia“ pardavimų ir klientų aptarnavimo vadovės, laikai, kai SMS žinutėmis buvo perkami skambučio tonai, o už paprasčiausią telefonu suteiktą informaciją tekdavo mokėti, ne tik formavo vartotojų įpročius, bet ir padėjo pamatus dabartinei programėlių ekonomikai. Skaitmeninė prabanga už kelis litus 2000-ųjų pradžioje paskutiniuose žurnalų ar sąsiuvinių puslapiuose spausdinamos reklamos su melodijų ir paveikslėlių kodais veikė kaip savotiški „App Store“ protėviai. Norint įsigyti trokštamą pagal populiarią dainą…
Investicijos į poligonus ir ginkluotę turi atsipirkti saugumu: pradedami 5 strateginiai 2026-ųjų Valstybės kontrolės auditai
Gynybos finansavimą Valstybės kontrolė 2026 m. išskiria kaip vieną svarbiausių veiklos prioritetų. Tai lėmė išaugęs biudžetas krašto apsaugai ir didėjanti atsakomybė už efektyvų viešųjų lėšų panaudojimą nacionalinio saugumo srityje. Krašto apsaugos ministerijos finansavimas 2026 m. auga iki 4,79 mlrd. Eur, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Gynybai skiriama 43 proc. daugiau lėšų nei ankstesniais metais. Tai didžiausias šiai sričiai skiriamas finansavimas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Toks augimas kelia aukštesnius reikalavimus finansų valdymo kokybei. Ypač svarbu užtikrinti teisėtą ir efektyvų gynybos biudžeto valdymą, skaidrius įsigijimus, kokybišką infrastruktūros projektų valdymą ir sisteminį finansų planavimą. „Didelis biudžetas neturi tapti dideliu chaosu. Istorinis finansavimas reikalauja ir istorinio skaidrumo. Ir čia reikia ne tik…
Mokslininkai: tikėtina, kad potvynis šiais metais bus didesnis nei mes esame pripratę matyti
Kol žiema vandens telkinius dar laiko sukaustytus ledo gniaužtuose, po storu lediniu šarvu jau bręsta pavasario iššūkiai. Atšilimas gali tapti riba tarp ramybės ir staigių užliejimų, kai vanduo bei ledai ima diktuoti savo taisykles. Mokslininkai perspėja – šiemet susidarius storam ledo sluoksniui ir dideliems jo kiekiams upėse, potvynio rizika gali būti gerokai didesnė nei pastaraisiais metais. Temperatūros pokyčiai, intensyvus sniego tirpsmas ir ledonešis gali tapti rimtu išbandymu tiek žmonėms, gyvenantiems prie upių, tiek infrastruktūrai bei aplinkai. Todėl artėjantis pavasaris šiemet kelia ne tik viltį, bet ir būtinybę ruoštis galimiems ekstremaliems scenarijams. „Jeigu tvano išvengti neįmanoma, vadinasi, reikia pasidaryti laivą“ Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto lektoriaus,…
Klientų pasitenkinimas „Klaipėdos vanduo“ paslaugomis išlieka aukštas
Naujausias klientų pasitenkinimo tyrimas rodo, kad bendrovės „Klaipėdos vanduo“ klientų pasitenkinimo indeksas (GCSI) išlieka stabilus ir siekia 78 proc. Tai aukštas rezultatas tiek komunalinių paslaugų, tiek kitų sektorių kontekste. Šį tyrimą įmonė vykdo ne pirmus metus, siekdama įvertinti teikiamų paslaugų kokybę ir dar geriau atliepti klientų lūkesčius. Tyrimas atliktas taikant tarptautiniu mastu pripažintą „Global Customer Satisfaction Index“ (GCSI) metodologiją, apklausiant tiek privačius, tiek verslo klientus. Ji padeda identifikuoti ne tik veiklos stiprybes, bet ir sritis, kuriose reikalingi pokyčiai paslaugų kokybei užtikrinti. Remiantis rezultatais, klientai palankiausiai vertina patogų deklaravimo ir atsiskaitymo procesą, aiškius mokėjimo pranešimus bei e. savitarnos portalą, kuriuo jau naudojasi netoli 37 tūkst. klientų. „Džiaugiamės, kad klientams deklaruoti rodmenis…
Inovacija reklamos technologijų rinkoje: „Samsung“ pristato energiškai efektyvų „Color E-Paper“ ekraną
Technologijų bendrovė „Samsung“ pristato naują 13 colių spalvotą „Color E-Paper“ ekraną. Tai pirmasis pasaulyje komercinis ekranas, kurio korpusas pagamintas iš biologinės kilmės dervos, išgaunamos iš fitoplanktono. Šis itin energiškai efektyvus sprendimas verslams siūlo tvarią ir praktišką alternatyvą tradicinei spausdintai reklamai bei informaciniams stendams. Anot Eglės Tamelytės, „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje, skaitmeninių ekranų rinka vis labiau krypsta link sprendimų, kurie ne tik taupo energiją, bet ir mažina poveikį aplinkai. Atsižvelgdama į šias tendencijas, bendrovė plečia savo spalvotų „E-Paper“ ekranų liniją pristatydama naują 13 colių modelį. Šis įrenginys pritaikytas erdvėms, kuriose iki šiol buvo naudojami popieriniai plakatai – parduotuvių lentynoms, prekystaliams, patalpų durims ar informaciniams stendams. „Pastebime, kad verslai Lietuvoje vis dažniau…
Lietuvių finansinė situacija per kelerius metus iš esmės nepasikeitė: 2026-ieji pareikalaus finansinio raštingumo žinių
Kelerius pastaruosius metus atliekami lietuvių finansinio raštingumo tyrimai rodo gana stabilų, tačiau nerimą keliantį vaizdą: atsakymai į pagrindinius klausimus iš esmės kartojasi kasmet, o tai leidžia daryti išvadą, kad nors bendras finansinis saugumas neblogėja, tačiau ir akivaizdžiai negerėja. Finansų ekspertai pastebi, kad 2026-ieji gyventojams atneša naujų finansinių iššūkių. Vertinant gyventojų finansinę padėtį, jų santykį su pajamomis ir išlaidomis, skolinimosi įpročius, pasitikėjimą finansinėmis žiniomis bei santaupų dydį, reikšmingų pokyčių fiksuojama labai nedaug, rodo nuo 2022-ųjų atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu atliekama gyventojų apklausa. „Apibendrinant ketverių pastarųjų metų rezultatus galima teigti, kad Lietuvos gyventojų finansinė „temperatūra“ nėra dramatiška, tačiau savotiškos stagnacijos ir finansinio neužtikrintumo jausmas išlieka. Atrodo, kad gyventojai gyvena nuolatinio finansinio…
Finansų ministerija: atnaujinta ILTE stiprinis Lietuvos ekonomiką
Finansų ministerija šiandien pristatė nacionalinio plėtros banko ILTE pertvarką, pagal kurią ILTE taps moderniu ir lanksčiu ekonomikos skatinimo įrankiu, galinčiu reaguoti į ekonominius iššūkius tada, kai to reikės labiausiai – sulėtėjimo, krizių ar struktūrinių pokyčių laikotarpiais. Finansų ministerija, kaip ILTE akcininkė, kelia šiai institucijai labai aiškų uždavinį – per 4 metus mobilizuoti ir į Lietuvos ekonomiką įlieti apie 6 mlrd. eurų investicijų. Pakeista ir ILTE valdysena, be to, numatyta, kad ILTE veiks pagal bankams taikomus priežiūros reikalavimus. Atnaujintas ILTE modelis orientuotas į efektyvesnį kapitalo panaudojimą, spartesnį sprendimų priėmimą ir platesnį finansinių priemonių spektrą verslui bei strateginiams projektams. „Pagal ekspertų atliktus tyrimus, Lietuvos ekonomikoje šiandien trūksta apie 20 mlrd. eurų investicijų. Tai…
Valstybės kontrolė: 2025 m. Lietuvos ekonomika augo šiek tiek sparčiau nei prognozuota, tačiau ateityje laukia netolygumų
Šiandien paskelbtas 2025 m. Lietuvos realiojo BVP pirmasis įvertis yra kiek geresnis, nei rugsėjo mėn. projektavo Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija. Buvo prognozuota, kad 2025 metais BVP augs 2,7 proc., o ekonomikos plėtrą daugiausia skatins namų ūkių vartojimas, atsigaunančios investicijos ir spartesnis nei 2024 metais eksportas. Valstybės duomenų agentūros paskelbtas 2025 metų bendrojo vidaus produkto pirmasis įvertis rodo, kad realusis BVP palyginti su 2024 metais augo 2,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką ūkio plėtrai turėjo paslaugų, pramonės ir žemės ūkio įmonių veiklos rezultatai. „Vertindami 2025-uosius matome, kad Lietuvos verslas atsilaikė prieš geopolitinę įtampą ir JAV muitų tarifų keliamą neapibrėžtumą. Visgi struktūriniai iššūkiai euro zonoje išlieka ir jie gali veikti mūsų…
