Tinklalaidė „Važiuojam“ kartu su susisiekimo ministru Juru Taminsku – apie po šios žiemos subyrėjusius kelius ir jų finansavimą, ypatingą dėmesį regionams bei kovą su kelių gadintojais. Kokie traukiniai jau greitai riedės Lietuvos bėgiais, kas slepiasi ministro raudoname segtuve ir kada gi nustosime sukti laikrodžio rodykles? Pradėkime nuo duobių, ministre. Visai neseniai pareiškėte, kad Lietuvoje „subyrėjo keliai“. Ar taip iš tikrųjų nutiko? Kiekvienais metais, kai dar nebuvau susisiekimo ministru, girdėdavau politikus sakančius, kad kelių būklė labai prasta. Artėjant rinkimams – ar tai būtų savivaldos rinkimai, ar nacionaliniai, ar į parlamentą – visos politinės partijos kalbėdavo apie tai, kad kelių infrastruktūra yra labai prastos būklės ir mes, jeigu mus išrinks, padarysim viską,…

Intensyviausias automobilių eismas vyksta didžiųjų šalies miestų gatvėse, tad nieko stebėtino, kad čia fiksuojama ir daugiausiai eismo įvykių bei avarijų. Vis dėlto vertinant detaliau eismo žalų statistiką trijuose Lietuvos didmiesčiuose, matyti pačios pavojingiausios gatvės, avaringiausias savaitės dienos bei automobilių markės, kurios nukenčia dažniausiai.   Praėjusiais metais Vilniuje iš viso buvo užfiksuota beveik 18 tūkst. eismo įvykių – vidutiniškai apie 50 per parą, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Jau ne vienerius metus pačia avaringiausia sostinės gatve išlieka Ukmergės gatvė, joje pernai draudimo bendrovė fiksavo 945 eismo įvykius. Tai – bene 20 proc. didesnis avaringumas nei ankstesniais metais.   „Didžiausio avaringumo gatvėse paprastai susideda keli rizikos veiksniai: jose eismas pats intensyviausias mieste, šios…

Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė sveikina Lietuvos žydų bendruomenę, visus litvakus ir pasaulio žydus Pesacho religinės šventės proga. „Tegul Pesacho šventė, menanti tūkstantmetę istoriją, drauge suburia artimuosius, sutvirtina ryšius ir atneša ramybę bei džiugesį į kiekvienus namus ir bendruomenes. Pasaulyje, kupiname iššūkių ir neapibrėžtumo, šios šventės žinia apie žmogaus orumą, laisvės siekį ir dvasinę stiprybę išlieka itin prasminga. Lai ji atveria širdis susitaikymui ir naujos pradžios galimybei, įkvepia vilties ir tikėjimo“, – sakoma premjerės I. Ruginienės sveikinime. Pranešimą paskelbė: – -, Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija

Įsivaizduokime puikiai pažįstamą situaciją. Vakare vaikas sėdi savo kambaryje su telefonu rankoje. Tėvams atrodo, kad jis namuose – vadinasi, saugus. Tačiau iš tikrųjų jis gali būti erdvėje, kur vienu metu veikia patyčios, pornografija, manipuliacija, smurtą normalizuojantis turinys ir algoritmai, specialiai sukurti kuo ilgiau išlaikyti jo dėmesį. Tai ir yra šiandienos realybė, kuri daugeliui suaugusiųjų vis dar lieka nematoma. Skaitmeninė erdvė tapo esmine jaunų žmonių socializacijos, ugdymo ir tapatybės formavimo dalimi. Kaip teigiama 2025 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl nepilnamečių apsaugos internete (2025/2060(INI), tyrimai rodo, kad 97 proc. jaunuolių kasdien naudojasi internetu, 78 proc. paauglių (13–17 m.) tikrina savo įrenginius bent kas valandą, o beveik pusė tai daro…

Atliekų rūšiavimo rezultatai vis dažniau įrodo, kad nuoseklus darbas ir vietos iniciatyvos duoda apčiuopiamų pokyčių. Naujausia atliekų morfologijos analizė Klaipėdos regione atskleidžia pozityvią tendenciją – pajūrio savivaldybėse vis daugiau atliekų išrūšiuojama tinkamai, o į mišrių atliekų srautą patenka vis mažiau perdirbti tinkamų medžiagų. Gyventojų rūšiavimo įpročiams ir perdirbamų pakuočių kiekiui prognozuoti plastiko ir popieriaus rūšiavimo konteinerių morfologiniai tyrimai periodiškai atliekami visoje Lietuvoje. Juos organizuoja pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, bendradarbiaudamos su savivaldybėmis, regioniniais atliekų tvarkymo centrais, atliekų vežėjais, dalyvaujant visų suinteresuotų institucijų atstovams. Tai – konteinerių sudėties analizė, leidžianti tiksliai nustatyti, kiek atliekų gyventojai išrūšiuoja tinkamai, o kiek jų vis dar patenka ne į tą srautą. Tyrimams naudojami mėginiai – tam…

Milijonas per vieną mėnesį – tiek kartų kovo mėn. sukčiams nepavyko prisiskambinti savo aukoms, nes jiems sutrukdė mobiliojo ryšio operatoriai. „Telia“ duomenimis, nuo metų pradžios jau užblokuota per 4,5 mln. apgaulingų skambučių ir tūkstančiai kenkėjiškų SMS žinučių. Nors sukčiai išlieka itin aktyvūs, vis daugiau atakų sustabdoma dar prieš joms pasiekiant vartotojus. Tačiau technologijoms vis geriau blokuojant sukčių kelius, nusikaltėliai keičia taktiką ir ieško naujų būdų, kaip pergudrauti ne apsaugos sistemas, o patį žmogų. „Sukčių skambučių srautai išlieka labai nepastovūs – per savaitę jų gali būti nuo 100 tūkst. iki 1 mln. Vis dėlto aiškiai matome, kad dauguma atakų vyksta darbo dienomis ir darbo valandomis. Juk darbo įkarštyje visi sulaukia daugiau…

Velykų stalas Lietuvoje sunkiai įsivaizduojamas be margučių, įvairių kepinių, mėsos gaminių ir, žinoma, sviesto. Šis dabar mūsų virtuvėse įprastas, kasdienis nebrangus produktas per šventes įgaudavo kur kas gilesnę, simbolinę prasmę. Velykų proga lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ kviečia prisiminti tradicijas ir pasigaminti gardžių, nebrangių sviesto užtepėlių, puikiai tiksiančių ypatingam šventiniam stalui. Po ilgo Gavėnios laikotarpio, kai pagal krikščionišką tradiciją buvo ribojamas ne tik mėsos, bet ir pieno produktų vartojimas, Velykos tapdavo simboline sugrįžimo prie sotaus stalo švente. Vienu pagrindinių šio sugrįžimo simbolių būdavo sviestas, puikiai įkūnydavęs kartu su pavasariu sugrįžtančią gausą. „Sviestas ir Lietuvoje istoriškai buvo laikomas gausos ir turtingų namų ženklu – po pasninko laikotarpio jis simbolizuodavo sotumą, pilnatvę ir…