IT ir telekomunikacijų bendrovė „Telia“ tęsia investicijas į debesų kompiuterijos ir duomenų centrų infrastruktūrą. 2026 m. šių sričių atnaujinimui ir plėtrai planuojama skirti apie 2 mln. eurų. Aurimo Žlibino, „Telia“ verslo klientų vadovo, teigimu, šios investicijos padės sustiprinti klientams teikiamų IT sprendimų patikimumą. Strategines investicijas į debesijos sprendimus bendrovė vykdo nuo 2018 m. Kasmet joms skiria panašaus dydžio lėšas, o bendra investicijų suma per šį laikotarpį siekia apie 16 mln. eurų. Papildomai kasmet į klientinius IT projektus bendrovė investuoja apie 2 mln. eurų – jie taip pat veikia „Telia“ duomenų centruose Lietuvoje. Pasak Aurimo Žlibino, sprendimai, susiję su infrastruktūros patikimumu, pradėti diegti dar prieš pandemiją, reaguojant į augantį klientų poreikį…

Nuoširdžiai sveikinu Lietuvos ortodoksus (stačiatikius) ir sentikius, šiandien švenčiančius Velykas. Tegul šis ypatingas laikas suteikia ramybę ir džiaugsmą, atrandamą bendrystėje. Lai atsitraukia nerimas ir neapibrėžtumas, kuriuos dažnai jaučiame šiame įtampų kupiname pasaulyje, o pabudusi gamta primena apie visada neišvengiamai sugrįžtančią šviesą. Būkime jos šaltiniu patys – savo bendruomenėse ir visuomenėje. Matykime ir tieskime ranką tiems, kam mūsų dėmesio ypatingai reikia. Tebūna šios Velykos šviesios ir džiugios kiekvieno širdyje ir kiekvienuose namuose. Pranešimą paskelbė: – -, Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija

Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“ šiandien išgyvena pokyčių etapą – po sportinių nuosmukių, įtampos su sirgaliais ir bendro pasitikėjimo svyravimų klubas ieško būdų, kaip iš naujo apibrėžti savo vietą tiek sporto, tiek miesto gyvenime. Pasak klubo prezidento Andriaus Tapino, šiandien svarbiausias klausimas nėra vien pergalės aikštėje. Prieš savaitę buvo pasiektas lankomumo rekordas, Vilniaus Žalgirio stadione sugužėjo daugiau nei  4000 sirgalių. „Mes iš vadovybės pusės visų pirma žiūrime į ilgalaikius dalykus – žiūrovų pritraukimą į rungtynes ir ryšio su miestu stiprinimą. Nes be šitų dalykų sportiniai rezultatai tarsi neturi prasmės“, – sako jis. Šis požiūris iš esmės keičia prioritetus – vietoje trumpalaikio rezultato siekimo atsiranda platesnis tikslas: sugrąžinti žmones į stadioną ir…

Vaikai socialinių tinklų vingrybes, normas ir madas išmano geriau nei daugelis suaugusiųjų, tačiau ne visada moka iš interneto pasiimti tik gerus dalykus. Naujausi OECD duomenys rodo, kad net kas dešimtas vaikas visame pasaulyje yra priklausomas nuo soc. tinklų, o kiti vertinimai – dar griežtesni. Spalvingas „TikTok“ turinys ar nekalti žaidimai neretai užmaskuoja skaitmeninę priklausomybę bei įtraukiantį azartinių lošimų pasaulį.Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė, atskleidžia, kaip tėvai gali padėti vaikams internetu naudotis sveikiau. 2025 m. paskelbtas tarptautinis OECD tyrimas atskleidžia, kad apie 10 proc. 11–15 metų paauglių visose organizacijos šalyse savo socialinių tinklų naudojimą vertina kaip probleminį ir pripažįsta, kad jiems yra sunku sukontroliuoti, kiek laiko praleidžia internete. Loterija žaidime:…

Gimdos miomos, dar vadinamos fibroidais, yra gerybiniai raumeniniai navikai gimdos sienelėje, galintys būti įvairaus dydžio – nuo mažų, kaip žirnis, iki didelių, deformuojančių gimdą. Dažniausiai jos nustatomos reprodukcinio, 30-50 m. amžiaus moterims, tačiau gali pasireikšti ir jaunesnėms moterims. Ligoninės „Meliva“ Diagnostikos ir tyrimų centro gydytojas intervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas pažymi, jog apie miomas gali įspėti įvairūs simptomai, kurie pasireiškia ne visais atvejais, bei pasakoja apie tai, kaip ši sveikatos būklė yra gydoma, norint pacientei sugrąžinti gyvenimo kokybę. „Tiksli priežastis, galinti išprovokuoti šių darinių atsiradimą, nėra žinoma, tačiau manoma, jog šiame procese svarbų vaidmenį atlieka estrogenų ir progesterono hormonų veikla. Visgi, svarbu žinoti, jog dalis moterų, turinčių gimdos miomų, gali nejausti…

Dešimtys tūkstančių žmonių kiekvieną mėnesį naršo Lietuvos kapinių informacijos skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistemoje „Cemety“, kur galima rasti artimųjų, kaimynų ir pažįstamų kapus. Kasdien elektroninėje sistemoje kapų ieško Lietuvoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje ir net JAV gyvenantys žmonės.  Nenuostabu, kad suskaitmenintų kapinių tema sulaukia ir išskirtinio dalyvių susidomėjimo nacionaliniame skaitmeninio raštingumo projekte „Prisijungusi Lietuva“ – gyventojams itin svarbu neprarasti ryšio su mirusiais artimaisiais ir surasti jų kapus.  Noriai išbando sistemą, suradę kapavietę – vyksta aplankyti „Žmonės sensta, atmintis silpnėja, o ir kapinės plečiasi, keičiasi. Tad normalu, kad jie nebegali rasti artimojo kapo. Todėl suskaitmenintų kapinių tema mokymuose tikrai sulaukia didžiulio susidomėjimo. Kai kurie dalyviai sako, kad jausmas – tarsi iš tiesų…

Šiandien visuomenė gyvena paradokso laikais: dar niekada žmonės tiek daug nerašė, tačiau skaitymui skiriamas laikas, regis, nuolat menksta. Greito turinio srautai – nuo socialinių tinklų įrašų iki pavienių naujienų antraščių – keičia mūsų santykį su tekstu, o kartu ir su pačiu pasaulio suvokimu. Ar tokioje chaotiškoje aplinkoje dar gebame įsigilinti, analizuoti, kelti klausimus? Įžvalgomis apie tai dalinasi „Metų knygos rinkimų 2025“ negrožinės literatūros komisijos nariai, kurių kasdienybėje gausu tekstų, nuomonių ir vis sudėtingesnių jų vertinimo kriterijų. Naujieji negrožinės literatūros laikai Negrožinė literatūra šiandien išgyvena naują intensyvų laikotarpį. Jos leidžiama daugiau nei bet kada anksčiau – nuo biografijų, saviugdos ar psichologijos knygų iki publicistikos bei asmeninių liudijimų. Vis dėlto ši gausa…