Velykos Lietuvoje – ne tik tradicinė religinė šventė, bet ir pavasario pradžios, atsinaujinimo ir gausaus stalo simbolis. Per šią šventę neapsieinama be margučių, bet vis daugiau tautiečių stalo viduryje deda įspūdingą pagrindinį patiekalą – keptą paukštį, kuriuo vis dažniau tampa antis. Pernai Velykų laikotarpiu lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse iš viso buvo nupirkta daugiau nei 53 tūkst. tonos šviežių Pekino ančių. Per pastaruosius kelerius metus šventiniu periodu „Maximos“ parduotuvėse Pekino ančių pardavimai nuosekliai auga. Praėjusiais metais per Velykas kasdien buvo įsigyta daugiau nei po 8,5 tūkstančio tonų. „Didžiosioms metų progoms tautiečiai vis dažniau ieško ypatingo patiekalo. Nebrangi Pekino antis, kuri artėjant šioms Velykoms siūloma dar pigiau, tampa puikiu pasirinkimu –…
„Via Lietuva“ inicijuoja saugaus eismo kampaniją „Būkite greiti sustoti“ ir kviečia rinktis saugų vairavimą, o ne greitį
Artėjant Saugaus eismo dienai Lietuvoje, minimai balandžio 6-ąją, kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ pradeda pavasario saugaus eismo kampaniją „Būkite greiti sustoti“. Ši socialinė iniciatyva kviečia iš naujo pažvelgti į greičio sąvoką kelyje ir keisti įsisenėjusius įpročius. Nors greitis dažnai siejamas su skubėjimu, kampanija siūlo į jį pažvelgti kitaip – ne kaip į greičio pedalo spaudimą, o kaip į gebėjimą laiku sustoti, greitai sureaguoti į situacijas kelyje. Tai reiškia ne tik važiavimo tempą, bet ir gebėjimą pastebėti pavojų, sumažinti greitį, sustoti ar praleisti kitą eismo dalyvį. „Labai skaudu girdėti apie nelaimes keliuose – jaunus žmones, vaikus, kurie tampa našlaičiais, ir kiekvieną, kuris dėl neatsargaus elgesio nebegali džiaugtis rytojumi. Kviečiu vairuotojus sustoti…
Ministras J. Taminskas – atvirai apie karą su kelių gadintojais, planus užbaigti laiko sukiojimą ir raudono segtuvo turinį
Tinklalaidė „Važiuojam“ kartu su susisiekimo ministru Juru Taminsku – apie po šios žiemos subyrėjusius kelius ir jų finansavimą, ypatingą dėmesį regionams bei kovą su kelių gadintojais. Kokie traukiniai jau greitai riedės Lietuvos bėgiais, kas slepiasi ministro raudoname segtuve ir kada gi nustosime sukti laikrodžio rodykles? Pradėkime nuo duobių, ministre. Visai neseniai pareiškėte, kad Lietuvoje „subyrėjo keliai“. Ar taip iš tikrųjų nutiko? Kiekvienais metais, kai dar nebuvau susisiekimo ministru, girdėdavau politikus sakančius, kad kelių būklė labai prasta. Artėjant rinkimams – ar tai būtų savivaldos rinkimai, ar nacionaliniai, ar į parlamentą – visos politinės partijos kalbėdavo apie tai, kad kelių infrastruktūra yra labai prastos būklės ir mes, jeigu mus išrinks, padarysim viską,…
Finansų ministerija siūlo įvesti privalomą lošėjo kortelę
Finansų ministerija, siekdama didinti probleminio lošimo prevenciją, parengė Azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pakeitimo projektą, kuriame numatoma, kad visi asmenys, norintys dalyvauti lošimuose tiek fizinėse lošimų organizavimo vietose, tiek nuotoliniu būdu, privalomai turės įgyti lošėjo kortelę. Įstatymo projektas pateiktas Vyriausybei. Be to, kortelės įdiegimas leis centralizuotai registruoti lošėjo įmokėtas sumas ir išmokėtus jam laimėjimus nepriklausomai nuo to, ar lošiama nuotoliu, ar fizinėse lošimo vietose, vienoje bendrovėje ar pas skirtingus lošimų organizatorius. „Lošėjo kortelė yra esminė priemonė įgyvendinant atsakingo lošimo politiką. Taip stiprinama probleminio lošimo prevencija ir užtikrinama, kad pagrindinis siekis – mažinti lošimų prieinamumą ir galimą žalą sveikatai – būtų realiai įgyvendinamas“, – sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Pasak jo,…
Avaringumas miestuose auga: kurios gatvės pavojingiausios ir kokios markės automobiliai nukenčia dažniausiai
Intensyviausias automobilių eismas vyksta didžiųjų šalies miestų gatvėse, tad nieko stebėtino, kad čia fiksuojama ir daugiausiai eismo įvykių bei avarijų. Vis dėlto vertinant detaliau eismo žalų statistiką trijuose Lietuvos didmiesčiuose, matyti pačios pavojingiausios gatvės, avaringiausias savaitės dienos bei automobilių markės, kurios nukenčia dažniausiai. Praėjusiais metais Vilniuje iš viso buvo užfiksuota beveik 18 tūkst. eismo įvykių – vidutiniškai apie 50 per parą, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Jau ne vienerius metus pačia avaringiausia sostinės gatve išlieka Ukmergės gatvė, joje pernai draudimo bendrovė fiksavo 945 eismo įvykius. Tai – bene 20 proc. didesnis avaringumas nei ankstesniais metais. „Didžiausio avaringumo gatvėse paprastai susideda keli rizikos veiksniai: jose eismas pats intensyviausias mieste, šios…
Premjerė sveikina Lietuvos ir pasaulio žydus Pesacho proga
Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė sveikina Lietuvos žydų bendruomenę, visus litvakus ir pasaulio žydus Pesacho religinės šventės proga. „Tegul Pesacho šventė, menanti tūkstantmetę istoriją, drauge suburia artimuosius, sutvirtina ryšius ir atneša ramybę bei džiugesį į kiekvienus namus ir bendruomenes. Pasaulyje, kupiname iššūkių ir neapibrėžtumo, šios šventės žinia apie žmogaus orumą, laisvės siekį ir dvasinę stiprybę išlieka itin prasminga. Lai ji atveria širdis susitaikymui ir naujos pradžios galimybei, įkvepia vilties ir tikėjimo“, – sakoma premjerės I. Ruginienės sveikinime. Pranešimą paskelbė: – -, Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija
Dainius Žalimas. Ką darysime su laukiniais vakarais socialiniuose tinkluose?
Įsivaizduokime puikiai pažįstamą situaciją. Vakare vaikas sėdi savo kambaryje su telefonu rankoje. Tėvams atrodo, kad jis namuose – vadinasi, saugus. Tačiau iš tikrųjų jis gali būti erdvėje, kur vienu metu veikia patyčios, pornografija, manipuliacija, smurtą normalizuojantis turinys ir algoritmai, specialiai sukurti kuo ilgiau išlaikyti jo dėmesį. Tai ir yra šiandienos realybė, kuri daugeliui suaugusiųjų vis dar lieka nematoma. Skaitmeninė erdvė tapo esmine jaunų žmonių socializacijos, ugdymo ir tapatybės formavimo dalimi. Kaip teigiama 2025 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl nepilnamečių apsaugos internete (2025/2060(INI), tyrimai rodo, kad 97 proc. jaunuolių kasdien naudojasi internetu, 78 proc. paauglių (13–17 m.) tikrina savo įrenginius bent kas valandą, o beveik pusė tai daro…
Ką parodė konteinerių turinys: naujas tyrimas atskleidė, kaip rūšiuoja pajūrio gyventojai
Atliekų rūšiavimo rezultatai vis dažniau įrodo, kad nuoseklus darbas ir vietos iniciatyvos duoda apčiuopiamų pokyčių. Naujausia atliekų morfologijos analizė Klaipėdos regione atskleidžia pozityvią tendenciją – pajūrio savivaldybėse vis daugiau atliekų išrūšiuojama tinkamai, o į mišrių atliekų srautą patenka vis mažiau perdirbti tinkamų medžiagų. Gyventojų rūšiavimo įpročiams ir perdirbamų pakuočių kiekiui prognozuoti plastiko ir popieriaus rūšiavimo konteinerių morfologiniai tyrimai periodiškai atliekami visoje Lietuvoje. Juos organizuoja pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, bendradarbiaudamos su savivaldybėmis, regioniniais atliekų tvarkymo centrais, atliekų vežėjais, dalyvaujant visų suinteresuotų institucijų atstovams. Tai – konteinerių sudėties analizė, leidžianti tiksliai nustatyti, kiek atliekų gyventojai išrūšiuoja tinkamai, o kiek jų vis dar patenka ne į tą srautą. Tyrimams naudojami mėginiai – tam…
„Telia“ per kovą sustabdė 1 mln. sukčių skambučių: spąstai darbo valandomis
Milijonas per vieną mėnesį – tiek kartų kovo mėn. sukčiams nepavyko prisiskambinti savo aukoms, nes jiems sutrukdė mobiliojo ryšio operatoriai. „Telia“ duomenimis, nuo metų pradžios jau užblokuota per 4,5 mln. apgaulingų skambučių ir tūkstančiai kenkėjiškų SMS žinučių. Nors sukčiai išlieka itin aktyvūs, vis daugiau atakų sustabdoma dar prieš joms pasiekiant vartotojus. Tačiau technologijoms vis geriau blokuojant sukčių kelius, nusikaltėliai keičia taktiką ir ieško naujų būdų, kaip pergudrauti ne apsaugos sistemas, o patį žmogų. „Sukčių skambučių srautai išlieka labai nepastovūs – per savaitę jų gali būti nuo 100 tūkst. iki 1 mln. Vis dėlto aiškiai matome, kad dauguma atakų vyksta darbo dienomis ir darbo valandomis. Juk darbo įkarštyje visi sulaukia daugiau…
Finansų ministras K. Vaitiekūnas: „Užtikrintai judame pirmyn įgyvendindami RRF planą. Pateiktas šeštasis 153 mln. eurų mokėjimo prašymas“
Lietuva pateikė Europos Komisijai šeštąjį „Naujos kartos Lietuva“ plano (angl. Recovery and Resilience Facility (RRF) mokėjimo prašymą. Planuojama, kad sulaukus pozityvaus EK vertinimo, Lietuva gaus 153 mln. eurų, atskaičius avansus. Šeštajame Lietuvos mokėjimo prašyme, kuris sudaro 178 mln. eurų (153 mln. eurų atskaičius avansą), atsiskaitoma už 18 rodiklių. Atsiskaitoma už pasiekimus sveikatos apsaugos, tvariai pagaminamos elektros gamybos, pastatų renovacijos, viešojo ir privataus sektoriaus skaitmeninimo, socialinės atskirties, pajamų nelygybės mažinimo ir kitose srityse. „Užtikrintai judame pirmyn realizuodami „Naujos kartos Lietuva“ planą ir įgyvendindami projektus, kurie gerina įvairių veiklos sričių ir gyvenimo kokybę Lietuvoje. Šį kartą – sveikatos apsaugos, skaitmeninimo, pastatų renovacijos ir kitose srityse. Esame įsitikinę, kad tinkamai įvykdėme visus šioje…







