Lietuvių sukurtas startuolis „Tingit“, vystantis mados gaminių ir kasdienės elektronikos taisymo platformą, pritraukė naują 1,5 mln. eurų investiciją. Pagrindinis šio raundo investuotojas – rizikos  kapitalo fondas „Coinvest Capital“, prie kurio prisijungė „Firstpick“, „NGL Ventures“, taip pat jau anksčiau į „Tingit“ investavę užsienio fondai – Vokietijos  „Heartfelt“, Latvijos „BADideas“, Čekijos „Purpose Tech“. Kapitalą bendrovė skirs dirbtinio intelekto (DI) algoritmo tobulinimui bei plėtrai į  Europos Sąjungos rinkas. „Tingit“ tikslas – paversti daiktų taisymą kasdieniu įpročiu, o pagrindinis technologinis prioritetas – sukurti DI pagrįstą algoritmą, kuris automatiškai atpažintų daikto pažeidimus pagal vartotojo įkeltą vaizdą, akimirksniu parinktų tinkamiausią meistrą ir pateiktų tikslią kainos bei termino prognozę. „Siekiame, kad vartotojai gautų pasiūlymus net nišiniams taisymams bet kurioje…

Tyliai vyksta Lietuvos užsienio politikos kurso keitimas, tampantis sudedamąja socialdemokratų ir jų kraštutinės dešinės koalicijos plano orbanizuoti Lietuvą dalimi. Iš Lietuvos jau išprašytas Sviatlanos Cichanouskajos biuras, zonduojamos galimybės vėl plačiai atverti Lietuvos sieną su Baltarusija ir iš naujo leisti baltarusiškų trąšų tranzitą, kurio nekantriai laukia su nusikalstamu pasauliu siejami vietos veikėjai. Galiausiai bus ieškoma būdų išprašyti iš Lietuvos Taivaniečių atstovybę. Radus kokį nors pretekstą, kaip kad S. Cichanouskajos išvarymo iš Lietuvos atveju, kai, neva remiantis „saugumo situacijos vertinimu“, buvo nuspręsta sumažinti jos fizinės apsaugos lygį ir apsaugą iš Vadovybės apsaugos tarnybos perduoti Kriminalinės policijos biurui. Praktikoje, mano žiniomis, S. Cichanouskajos biurui tiesiog buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo galima paskambinti iškilus…

Namuose patiriamas džiaugsmas glaudžiai susijęs su artumu ir kartu leidžiamomis akimirkomis. Geštalto psichoterapeutė ir porų terapijos specialistė dr. Vilija Girgždė pastebi, kad namai yra ta erdvė, kurioje jaučiamės laisvai, be kaukių, skubėjimo ir perteklinės informacijos. Dėl to namuose partneriai būna tokie, kokie yra iš tiesų. Pasak porų terapeutės, leisti laiką drauge su žmogumi, kurį myli, yra didžiausias džiaugsmas. Jaukumas namuose – tai ne vien tvarka ar švara, bet ir erdvė savirealizacijai, nusiraminimui, atsigavimui ir poilsiui. Nurimę žmonės atsiveria pojūčiams, kurių skubėdami ar įsitempę nepastebi, ir gali kokybiškai leisti laiką kartu. Šios dėmesio ir buvimo kartu akimirkos dažniausiai gimsta namuose. Pasak Mortos Bučinskienės, IKEA Interjero dizaino skyriaus vadovės, gyventojų nuomonės tyrimas…

Nors Lietuva didžiuojasi vienu greičiausių internetų pasaulyje, dirbtinio intelekto (DI) galimybėmis kasdien naudojasi tik kas trečias gyventojas. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad skaitmeninės lyderės šalį vis dar smarkiai lenkia. Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė, pastebi, kad problema slypi ne technologijose, o žmonių pasirengime jomis naudotis. „Technologinė atskirtis šiandien nebėra ryšio kokybės klausimas, tai labiau susiję su žmonių drąsa išbandyti naujoves. Kol jaunimas technologijas naudoja intuityviai, vyresnės kartos atstovai dažnai jaučiasi palikti nuošalyje. Dalis lietuvių mano, kad DI yra kažkas per daug sudėtingo ar gal net pavojingo. Mūsų kaip ekspertų užduotis dabar ir yra išsklaidyti šias baimes“, – teigia J. Markeliūnė. Kodėl lietuvius dar gąsdina technologijos? Remiantis 2025 m. gruodžio…

Kartu su 2026 m. žiemos olimpinių žaidynių atidarymu Kauno „Akropolyje“ startuoja šiai progai skirta žiemos sportinio stiliaus paroda „Stiliaus viršukalnė“, sukurta bendradarbiaujant su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu. Paroda lankytojams – nemokama, jos metu bus galima stebėti ir žiemos olimpinių žaidynių transliacijas. „Olimpiada – vienas ryškiausių šios žiemos akcentų, todėl norėjome, kad ją galėtume patirti ne tik per ekranus, bet ir gyvai per stilių, sportą, įkvėpimą judėti. Norėjome sukurti erdvę, kur mada susitinka su olimpine dvasia, aktyviu gyvenimo būdu. Taip gimė paroda „Stiliaus viršukalnė“, kviečianti ne tik susipažinti su profesionalių sportininkų aprangomis, patirti, kaip aukščiausios technologijos susijungia su moderniu dizainu, patiems atrasti, kaip sportas gali tapti kasdienio stiliaus dalimi“, – sako…

Lietuvoje nuolat auga ginčų dėl nepratęstų, nepakeistų ar panaikintų leidimų laikinai gyventi, taip pat Migracijos departamento sprendimų uždrausti atvykti į Lietuvą. Tai kelia nerimą verslui ir darbdaviams, kadangi šie sprendimai vis dažniau liečia ne tik žemos ar vidurinės grandies darbuotojus, bet ir verslui strategiškai svarbius asmenis – vadovus, akcininkus, komercijos, regionų ar projektų vadovus. Verslui tokios grandies darbuotojų netektis reiškia ne pavienius personalo kaštus, o realią veiklos tęstinumo riziką.Todėl tampa itin svarbu įvertinti, ar įdarbinami ar jau dirbantys darbuotojai nepatenka į valstybinę migracijos politikos rizikos zoną. Kada leidimas gyventi nebepratęsiamas? Lietuvos teisinis reguliavimas leidžia atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, jei užsienietis nebeatitinka nustatytų sąlygų, ypač kai jo buvimas…

Artėjant Valentino dienai, parduotuvių lentynose vis dažniau pasirodo širdelės formos saldainiai, sausainiai ar net traškučių pakuotės. Nors kai kuriems tokia simbolika gali pasirodyti pernelyg saldi, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pastebi, kad dauguma pirkėjų vis tiek neatsispiria širdelės formos prekėms. Kodėl šis simbolis turi tokį stiprų poveikį? Pasak psichologės Justinos Rybakovaitės, širdelės forma daro gilesnį emocinį poveikį, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Simboliai nėra tik vaizdiniai ženklai – jie yra emocinės ir psichologinės prasmės nešėjai. Širdelės forma, būdama visuotinai atpažįstamu meilės simboliu, suaktyvina tam tikrus asociatyvius tinklus mūsų smegenyse net tada, kai kontekstas nėra romantiškas“, – aiškina psichologė Justina Rybakovaitė. Šie psichologiniai mechanizmai atsispindi ir praktiniuose sprendimuose – prieš Valentino…